Tradicinis Kalėdinis Baltijos klasterių forumas sukvietė klasterių bendruomenę ir visus, besidominčius klasterių veikla, susipažinti su svarbiausiomis šio sektoriaus naujienomis ir politikos aktualijomis. Ekspertai iš visos Europos dalijosi gerosiomis patirtimis ir ieškojo atsakymų, kaip įgalinti klasterių potencialą.

Subūrė klasterių bendruomenę

Gruodžio 9 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) sukvietė klasterių bendruomenę į Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO bei virtualiai vykusį tradicinį renginį – Kalėdinį Baltijos klasterių forumą. Šių metų forumo tema: adaptacija prie vykstančių pokyčių ir persitvarkymas sėkmei.

Renginio metu pranešėjai, tarp kurių politikos formuotojai, klasterių ir inovacijų ekspertai iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, aptarė mūsų šalies ir Europos klasterių ekosistemos naujienas bei pristatė klasterių politikos aktualijas.

Forume taip pat vyko klasterių pristatymo sesija. Apie savo veiklą ir tikslus tarptautinei bendruomenei pasakojo šių metų lapkričio mėnesį įsikūręs Lietuvos kosmoso verslo lyderius vienijantis Kosmoso technologijų klasteris, gamybos ir inžinerijos sektorius atstovaujantis Inovatyvios gamybos klasteris iš Lietuvos, daugiau nei 70 narių turintis Latvijos švariųjų technologijų klasteris, Gruzijos ūkininkų asociacija ir inžinerijos, automatikos bei mašinerijos sektorių atstovus jungiantis Zaporožės EAM klasteris iš Ukrainos.

Sveikindamas renginio svečius Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas didžiavosi tradicija tapusiu forumu. „Džiaugiuosi matydamas, kad klasterių bendruomenė plečiasi ir kiekvienais metais turime galimybę susirinkti šiame nuolat augančiame renginyje“, – forumo atidarymo kalboje sakė R. Valančiauskas.

Svarbu palaikyti klasterius

Renginio metu daug dėmesio buvo skirta aptarti politikos formuotojų viziją apie šiandieninį ir ateities klasterių vaidmenį. Kalbėdamas apie tai, kodėl valstybei svarbu prisidėti prie stiprių klasterių formavimosi, R. Valančiauskas teigė, kad diskutuodami apie klasterių vaidmenį, galime pritaikyti dvi perspektyvas – atlygio ir produktyvumo.

„Lyginant su kitomis ekonominio bendradarbiavimo formomis, klasteriuose produktyvumas yra ženkliai aukštesnis. Į klasterių veiklą įsitraukusios įmonės produktyvumas gali išaugti 25–35 proc. Tuo tarpu atlyginimai aukšto produktyvumo klasteriuose yra beveik dvigubai didesni nei likusioje industrijos dalyje. Todėl nėra abejonių, kad buvimas klasterio dalimi jo nariams atneša didelę ekonominę naudą“, – mintimis dalijosi forumo pranešėjas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad klasteriai yra vienas iš svarbiausių inovacijų plėtrą skatinančių šaltinių. Klasteriai pasižymi įvairiomis stiprybėmis, tokiomis kaip gebėjimas pritraukti daugiau užsienio investicijų, informacijos sklaida, naujų idėjų generavimas. Taip pat klasteriai skatina konkurencingumą bei nuolatinį poreikį kurti inovatyvius produktus ir paslaugas, kurie atlieptų vartotojų lūkesčius.

Forumo pranešėjai neabejojo klasterių svarba visos Europos Sąjungos mastu gaivinant pandemijos paveiktą ekonomiką bei stiprinant jos atsparumą kitų galimų krizių akivaizdoje. Klasteriai reikšmingai prisideda prie ekonomikos tvarumo, siūlo strateginę lyderystę, padeda įgyvendinti numatomus politinius sprendimus bei jungia suinteresuotas grupes iš skirtingų šalių ar regionų.

Situacija gerėja, tačiau dar laukia daug darbų

Aptariant klasterių veikimą Lietuvoje, buvo pastebėta, kad pastaruoju metu šalyje įvyko daug teigiamų pokyčių. Projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (InoLink)“ vadovės Jolitos Razumienės pristatyta „Lietuvos klasterizacijos studija“ parodė, kad nuo 2016 m., kai buvo atlikta pirmoji studija, iki 2020 m. klasterių dydis išaugo 30 proc. Ir nors per šį laiką klasterių sumažėjo nuo 64 iki 48, jų konsolidacija ir kokybei teikiamas prioritetas vertinamas kaip teisinga tendencija. Matoma, kad Lietuvos klasteriai persitvarko, jungiasi, o kai kurių veikla jau apima keletą sektorių.

Studiją atlikę „InoLink“ ekspertai taip pat pažymėjo, kad vis daugiau Lietuvos klasterių vertina tarptautinių partnerysčių naudą. Per ketverius metus tarptautinių klasterių narių skaičius šalyje augo daugiau nei 10 proc. Džiugina ir tai, kad klasterių strategijos tampa vis tikslingesnės, sutelktos į aiškius veiklos prioritetus. Klasterių apklausos duomenys parodė, kad jų atstovai pasiryžę diegti inovatyvius sprendimus, kurių dėka gali lanksčiau prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir išlikti konkurencingais.

Visgi nepaisant pozityvių tendencijų, pastebima ir sričių, kurios kol kas trukdo Lietuvai pasiekti norimą proveržį. Pavyzdžiui, nors įsitraukimas į klasterių veiklą auga, vis dar atsiliekame nuo kitų ES šalių, kur juose dalyvauja gerokai didesnė šalyje veikiančių įmonių dalis. Be to, viliamasi, kad artimiausiu metu Lietuvos klasteriai aktyviau įsitrauks ir į tarptautinius tinklus.

Todėl, pasak R. Valančiausko, dar turi būti nuveikta daug svarbių darbų. Kalbėdamas apie veiksmus, kurių valstybė imasi siekdama stiprini klasterių bendruomenę, pranešėjas teigė, kad jie yra nukreipti į klasteriams reikalingos infrastruktūros plėtrą bei pagalbą plėtoti tarptautines partnerystes. Tarp konkrečių priemonių buvo paminėtos „Verslo klasteris LT“, finansuojanti į naujų eksporto rinkų paiešką nukreiptas veiklas, „InoKlaster LT“, skatinanti klasterių narių tinklaveiką, bei nuo 2016 m. tebesitęsianti iniciatyva „InoLink“, šiuo metu brandinanti ir jiems aktualiomis temomis konsultuojanti 29 klasterius.

Dalijosi gerosiomis patirtimis

Su minėtomis problemomis ir  jų sprendimo būdais sutiko ir renginio metu pranešimus pristatę ekspertai iš užsienio šalių. Europos Komisijos DG GROW klasterių tarptautiškumo skatinimo grupės vadovo Christophe Guichard teigimu, norėdami pasiekti sėkmę, klasteriai Baltijos regione turėtų aktyviau plėtoti ryšius su tarptautiniais partneriais.

Pristatymo metu C. Guichard apžvelgė Europos Komisijos iniciatyvas, kurios remia Europos klasterių augimą ir bendradarbiavimą. Pranešėjas pažymėjo, kad mūsų šalies klasteriai turėtų naudotis ES suteikiamais įrankiais, o kartu prisidėti ir prie bendrų tikslų, t. y. žaliosios ir skaitmeninės transformacijų, įgyvendinimo. „Klasteriai gali pasitelkti konkrečius pasiūlymus, kaip imtis lyderystės šiose srityse. Taip pat svarbu domėtis potencialiais partneriais, dalyvauti juos rasti padedančiuose tarptautiniuose renginiuose“, – dėstė pranešėjas.

Būti atviriems ir Lietuvos klasterių bendruomenę įsitraukti į tarptautinę klasterių šeimą ragino ir  prancūzų klasterių asociacijos „Association Française des Pôles de Compétitivité“ vykdančioji direktorė Pauline Capus. Pristatydama per 16 metų pasiektus Prancūzijos klasterių strategijos laimėjimus, ji teigė, kad per šį laiką klasteriai šioje šalyje sulaukė 7,5 mlrd. investicijų, o iš valstybės biudžeto investuotas 1 euras dabar pritraukia 2,5 euro privačių investicijų.

Nors Prancūzijos klasterių ekosistema yra viena iš pirmaujančių visame pasaulyje ir, pasak ekspertų, Lietuvą lenkia bent dešimtmečiu, P. Capus teigia, jog nereikėtų nuleisti rankų. „Sukurti tokį dinamišką ir turtingą klasterių tinklą kaip Prancūzijoje prireikia laiko. Norint pasiekti tokių rezultatų, reikia šią ekosistemą remti tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.“

Klasterių susidomėjimo sulaukė ir strategijos bei inovacijų konsultanto, verslo mokyklos lektoriaus Christian Rangen pristatyti klasterių akceleravimo būdai ir „Pentagram“ galimybės. Ši sistema remiasi idėja, kad norėdami tobulinti klasterius, turime pereiti nuo „trigubos spiralės“ klasterių modelio, grindžiamo mokslo ir valdžios įstaigų bei verslo bendradarbiavimu, prie „penkiakampio“ paradigmos. Ji kalba apie tai, kad brandūs klasteriai turėtų apimti dar dvi svarbias veikėjų grupes, t. y. inovacijas skatinančius antreprenerius (startuoliai, verslo inkubatoriai ir kt.), ir didelio masto ekosistemų veikimą įgalinantį privatų kapitalą. Tokie superklasteriai yra saistomi tvirtesnių tarpusavio ryšių ir daro didesnį ekonominį poveikį.

Ateities klasterių vizija

Renginio metu buvo aptarta ir Lietuvos klasterių ekosistemos ateities vizija. Kaip svarbiausius tikslus pranešėjai įvardijo būtinybę judėti link žiedinės ir klimatui kuo mažiau kenkiančios ekonomikos, taip pat aktyviai prisidėti prie bendrų ES politikos tikslų ir žaliosios bei skaitmeninės transformacijos įgyvendinimo. Ne mažiau svarbus siekis, jog klasteriai padėtų stiprinti ekonomikos atsparumą įvairioms krizėms bei pasiruošti ateities iššūkiams.

Tarp konkrečių Lietuvos klasterių bendruomenei keliamų tikslų išskiriamas noras didinti klasterių kuriamą pridėtinę vertę, skatinti jų atvirumą ir tinklaveiką. Siekiama, kad klasteriai mūsų šalyje taptų pradedančiosioms kompanijoms augti padedančia ekosistema.

Numatoma, kad daugelis Lietuvos klasterių turėtų pasiekti brandą ir galėtų veikti be ar su minimalia išorės šaltinių parama. Tikimasi, kad kito sertifikavimo metu Lietuva įgis bent vieną klasterį, įvertintą auksine meistriškumo žyma ir priskiriamą prie 100 visame pasaulyje stipriausių klasterių. Tarp ateities lūkesčių ir siekis, kad 4 iš 5 Lietuvos klasterių įsitrauktų į tarptautinius tinklus.

„Matome klasterių potencialą, kurį pavyks įgyvendinti, jei prie to prisidės visi veikėjai, t. y. politikos formuotojai, verslai, mokslo ir tyrimų organizacijos bei apskritai visa visuomenė. Valdžios institucijos turėtų užtikrinti dialogą su klasteriais ir prisidėti prie aktyvios klasterizacijos Lietuvoje“, – teigė EIMIN Inovacijų ir pramonės departamento direktorius R. Valančiauskas.

Pranešimų skaidrės:

Ričardas Valančiauskas The Policy Makers Vision: The Role of Clusters in the Future