Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. Klasteriai pritraukia naujas technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus. Vis svarbesne sėkmės sąlyga konkurencingumui tampa įmonių grupių bendradarbiavimas, kuris leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas, sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas, skatina lankstumą, taip pat padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.

Šiuo metu Lietuvoje identifikuojamos 46 klasterių iniciatyvos, dalis kurių tėra užuomazgos stadijos ar tėra įmonių grupės, kurių susibūrimą lėmė siekis pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Tik ketvirtadalis identifikuotų klasterių formuojasi natūraliai, per ilgalaikį bendradarbiavimą vystant naujus produktus ar paslaugas bei siekiant užimti didesnę rinkos dalį, taip padidinant bendrą klasterio įmonių konkurencingumą.

Prie natūraliai susiformavusių klasterių galima priskirti šiuos klasterinius darinius: Vilniaus kino klasteris, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, E – paslaugų klasteris, Fotoelektros technologijų klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris MONAK2, Odontologijos inovacijų klasteris, ABBI klasteris, Plastikų ir naujų medžiagų klasteris, Sveikatingumo klasteris iVita, ELIT Cluster. Šių klasterinių darinių susiformavimo pagrindas – ilgalaikis bendradarbiavimas tarpusavyje vystant naujus produktus ar paslaugas bei galimybė kartu užimti didesnę rinkos dalį, taip padidinant bendrą klasterio įmonių konkurencingumą.

Daugiausia klasterių kuriasi paslaugų sektoriuje, kuriame klasterinių darinių skaičius yra žymiai didesnis nei pramonės sektoriuose, ypač daug klasterinių struktūrų yra inicijuojama paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes (ypač sveikatinimo ir kultūrinių industrijų srityse) bei informacinių paslaugų sektoriuje. Apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausiai klasterinių darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose. Mažiausiai klasterių yra tekstilės bei medienos ir baldų pramonės sektoriuje.

Klasteriai Lietuvoje kuriasi ekonomiškai stipriausiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje), kur yra didžiausia koncentracija veikiančių ūkio subjektų ir užimtų gyventojų skaičius. Tačiau Lietuvos regionuose taip pat galima aptikti tam tikrų mikro klasterių užuomazgų, kai kurie regionai turi savo aiškią specifiką (Biržai, Druskininkai, Kėdainiai, Mažeikiai, Ignalina ir kt.).

Vertinant Lietuvos klasterių tarptautiškumą, galima teigti, kad daugiausia klasteriai dalyvauja tarptautiniuose projektuose (Baltic Sea Region 2007-2013, EUREKA Eurostars, ES 7-osios bendrosios programos finansuojamuose projektuose ir pan.), kitose ES iniciatyvose, kuriant žinių ir inovacijų erdvę, vysto komercinį bendradarbiavimą su užsienio partneriais.

Lietuvos klasterių veiklos esminės stiprybės – palankios sąlygos veiklai (santykinai pigi ir kvalifikuota darbo jėga, vietos palankumas logistikos prasme, išvystyta logistikos infrastruktūra, aukštas įmonių technologinės bazės lygis).
„Žinių ekonomikos forumas“: „Klasterių studija“ 2012 m. (pdf)