15 kovo d., 2022

Eksporto plėtra popandeminiame pasaulyje: kur, kaip ir kodėl

Užsitęsusi pandemija, įtampa su Kinija, žaibiškai kylanti infliacija ES ir JAV, galiausiai karas Ukrainoje –  Lietuvos verslui šiuo metu tenka spręsti įvairius galvosūkius ir dažnu atveju pergalvoti eksporto strategiją. Kovo 9 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) pakvietė klasterius bei įmones į renginį „Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“ susitikti su eksporto srities ekspertais, pasidalinti įžvalgomis ir padiskutuoti kur, kaip ir ką planuoti eksporto srityje.

Ko laukti iš didžiųjų pasaulio rinkų

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas su renginio dalyviais aptarė svarbiausius pasaulio ir Lietuvos ekonomikos aspektus, kuriuos stipriai paveikė Covid-19 pandemijos valdymas. Jis prognozuoja, kad dėl JAV pasiekto aukščiausio infliacijos lygio nuo 1982 m., ten bus griežtinama pinigų politika, keliamos palūkanos. Jis įspėja, kad infliacija JAV turėjo įtakos vartojimui ir todėl yra „blogas signalas ES eksportuotojams“.

Kinijos ekonomika stoja, todėl pradedama imtis ekonomikos skatinimo. Anot A. Izgorodino, žaliavų kainos gali dar padidėti. Ar Europos Sąjungoje infliacija iššauks vartojimo krizę kol kas sunku pasakyti: „Reguliuojamų energetinių išteklių vartotojų kainų indekso dinamika apsunkina šio indekso prognozes Europoje“. Lietuvoje „nerimą kelia sparčiai mažėjantis vartotojų optimizmas“, o infliacija „piką pasieks ne anksčiau kaip balandį-gegužę“.

Rusijos-Ukrainos karas ir Kinijos ekonomikos skatinimas lems, kad naftos ir žaliavų kainos bus aukštos. A. Izgorodinas pažymėjo, kad Rusija nėra svarbi lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, pvz., 2021 m. duomenimis eksportas į Vokietiją sudaro 10.31 proc., o į Rusiją vos 1.74 proc. Tačiau Rusija yra didžiausia Lietuvos reeksporto rinka: reeksportas į Rusiją sudarė 25.3 proc.

„Tiek Lietuvai, tiek visai euro zonai karas didžiausią poveikį turės žaliavų ir energetinių išteklių kainai. Kylanti energetinių išteklių kaina savo ruožtu dar labiau didina infliaciją ir neigiamai veikia vartotojų lūkesčius, kas lemia mažesnę ilgo galiojimo prekių ir ne pirmo būtinumo prekių paklausą“, – konstatavo „Brandonomika“ ekonomistas A. Izgorodinas.

Jis pastebi ryškėjančias deglobalizacijos įsibėgėjimo tendencijas, pastangas konsoliduoti veiklas: „Europa stiprina pramonės, energetikos nepriklausomybę, didina investicijas į nuosavą gynybą“.

Ar vis dar verta dalyvauti parodose ir rengti susitikimus gyvai?

Kas veikia ir nebeveikia naujoje realybėje ieškant eksporto rinkų? Kur ir kodėl turėtų krypti Lietuvos klasterių eksporto pastangos? Šiuos klausimus savo pranešime analizavo Lietuvos maisto eksportuotojų (LitMEA) asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas.

„Parodos išlieka pagrindinė priemonė parodyti, kad esi, susitikti su esamais partneriais ir užmegzti naujų ryšių. E-parodos iš esmės nepasiteisino. Šiuo metu gyvai vykstančiose parodose mažiau lankytojų, bet jų „kokybė“ geresnė, todėl tikimasi, kad eksporto rezultatams tai nepakenks“, – patirtimi dalinosi G. Bagušinskas.

Nors e-parodos nepakeis fizinių, tačiau „virtualus bendravimas partnerių paieškoje – nauja norma“. Virtualiai yra greičiau, paprasčiau ir pigiau. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Audronė Masandukaitė taip pat pažymėjo virtualių renginių reikšmę ir paklausą pandeminiame/popandeminiame pasaulyje. Anot jos VPPAR 2020 m. organizavo 6 virtualius renginius, o 2021 m. – net 25 daugiašalius tarptautinius verslo kontaktų renginius.

LitMEA direktorius G. Bagušinskas pažymėjo, kad be parodų, dar vienas kelias eksporto plėtrai – verslo susitikimų (B2B) organizavimas su šioje srityje besispecializuojančių konsultantų ir atašė pagalba. Jis patikino, kad virtualūs susitikimai yra puikus įvadas į tolimesnį bendravimą, tačiau susitikimai akis į akį išlieka būtini.

Tam pritarė ir Audrius Masiulionis, LR komercijos atašė Suomijos Respublikoje. Savo pranešime jis išdėstė patarimus verslo atstovams, norintiems užmegzti sėkmingus eksporto santykius Šiaurės šalyse. A. Masiulionis pažymėjo, kad norint įgyti pasitikėjimą Šiaurės rinkose reiktų „planuoti 2-3 vizitus per metus ir nusiteikti dažniems skrydžiams”.

Renginyje vyko panelinė diskusija „Galimybės Pietų Korėjos rinkoje“. Light Conversion vadovas Martynas Barkauskas, CasZyme vadovė Monika Paulė, Versli Lietuva Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė ir Lina Ruigienė iš Žemaitijos pienas AB kalbėjosi apie savo patirtį mezgant ryšius Pietų Korėjoje. Daug jų patarimų rezonavo su praktika Šiaurės šalyse: tikėtis greitų, lengvų rezultatų nereiktų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpusavio pasitikėjimo kūrimui, kokybei visose vertės kūrimo grandyse, kruopščiai rinkos ir partnerių analizei; pačiam procesui reikia didžiulio ryžto ir nemažų investicijų.

Priemonės ir kvietimai eksportuojantiems

LIC Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius renginio Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“ dalyviams pasakojo apie aktualius kvietimus ir priemones, kurie gali pagelbėti eksportuotojams.

Kalbėdamas apie priemones, kurios gali pagelbėti eksportuotojams, A. Jakubavičius pasidžiaugė, kad „net esant dabartinei krizinei situacijai, verslas nestabdo procesų nukreiptų į naujų rinkų paiešką ir/arba integravimąsi į naujas tiekimo bei vertės kūrimo grandines. Įvairių  paramos priemonių derinys su šaltu protu, reaktyviu mąstymu ir psichologiniu tvirtumu yra  puikus instrumentas siekiant teigiamo ir pamatuojamo poveikio, didinant verslo konkurencingumą dabartinėje dinamiškoje situacijoje”.

Šiuo metu įmonės gali teikti paraiškas iki kovo pabaigos pagal 2 svarbius kvietimus: eksporto plėtros finansavimo priemonės „Naujos galimybės LT“ (iki kovo 22 d.) ir „Expo sertifikatas“ (iki kovo 31 d.).

„Naujos galimybės LT“ priemonės fondas siekia 5 mln. Eurų, o vienam projektui skiriama 100-300 tūkst. Pagal šią priemonę remiama veikla – „grupinis MVĮ ir jų produkcijos pristatymas užsienyje ir (ar) LR vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose“. Galimi pareiškėjai yra ​verslo asociacijos / konfederacijos​, prekybos, pramonės ir amatų rūmai​, klasterių koordinatoriai (jei MVĮ)​, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra​, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“.

„Expo sertifikatas LT“ remia planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimą, įskaitant reikalingus bandymus ir tyrimus. Bendras priemonės fondas – 1 mln. eurų. Šiam kvietimui teikti paraiškas gali MVĮ, o projekto paramai galima tikėtis nuo 5 iki 100 tūkst. eurų.

​ Eksportuotojams turėtų būti aktualu apsidrausti, žengiant į naujas rinkas Trečiosiose šalyse. INVEGA vyr. investicijų analitikas Vytautas Andriuškevičius priminė apie galimybes SVV subjektams ir didelėms įmonėms gauti eksporto kredito garantijas – gali būti atlyginama iki 90 proc. dėl pirkėjų nemokumo patirtų nuostolių. „Šios eksporto kredito garantijos suteikia galimybę plėsti eksporto rinkas, parduoti lietuviškos kilmės prekes ir paslaugas su atidėtu mokėjimo terminu, apsidrausti nuo komercinės ir/ar šalies politinės rizikos, pasinaudoti faktoringu“, – pasakojo V. Andriuškevičius. Maksimali eksporto kredito garantijų suma vienam eksportuotojui – iki 2 mln. eurų, o vienam eksportuotojo pasirinktam pirkėjui – iki 750 tūkst. eurų.

„Šiuo metu eksporto srityje laukia tikri iššūkiai, todėl aktualu pasinaudoti visa įmanoma pagalba, turimais resursais ir žinių šaltiniais. Vienas iš kelių, palengvinančių įsiliejimą į tarptautinės vertės grandines Lietuvos verslui – klasterizacija, vietinių partnerių paieška. Dabar kaip niekad svarbu dalintis riziką ir turėti patikimų sąjungininkų ratą“, – renginį apibendrino renginio organizatorė, MITA InoLink projekto vadovė Jolita Razumienė.

Informacinį renginį „Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“ organizavo projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“, kuris skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Renginio prezentacijos:

Audrius Masiulionis_LT – Siaures salys

Vytautas Andriuskevicius INVEGA eksporto garantijos 

Aleksandras Izgorodinas_Pasaulio ir LT ekonomikos apzvalga_2022 03 09

Giedrius Bagusinskas_2022 03 MITA PREZENTACIJA

Audrone Masandukaite _Kai tarptautiniai renginiai persikelia online

A. Jakubavicius LIC_Priemones-Naujos galimybes ir ekspo sertifikatas


Kitos naujienos

02 gegužės d., 2022

Ką Lietuvoje nutarė Europos klasterių lyderiai?

Dėl karo Ukrainoje įvykę geopolitiniai pokyčiai pastūmėjo verslus permąstyti savo strategijas ir verslo modelius bei privertė tiek pertvarkyti esamas tiekimo…

20 balandžio d., 2022

Prisidėkite prie siekių skatinti Lietuvos pramonės skaitmenizavimą: apklausa

Spartesnis Lietuvos pramonės skaitmenizavimas gali padėti šalies įmonėms tapti dar konkurencingesnėmis pasaulinėse rinkose. Norėdami rasti atsakymus į klausimus, kaip ir…

14 balandžio d., 2022

Kviečiame į Clusters Meet Regions sesiją Vilniuje

ES įmonės šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, kurie kyla dėl pandemijos ir geopolitinės situacijos. Dažnu atveju įmonėms tenka pertvarkyti…

29 kovo d., 2022

Lietuvos švariųjų technologijų klasteris iš Londono grįžo ne tuščiomis

Kovo 22-23 d. Londone vyko Ecosystem Exchange:Greentech renginys, kurį organizavo Britanijos ambasados Baltijos ir Skandinavijos šalyse kartu su Švedijos prekybos…