31 gegužės d., 2022

Tarptautiniame tinklaveikos renginyje lyderiai diskutavo apie socialines inovacijas regione

Gegužės 26 dieną Vilniuje vykusiame Socialinių inovatorių akademijos tarptautiniame tinklaveikos renginyje „Leaders grow Leaders: facilitating social innovation in regions“ susirinkę socialinių inovacijų srities ekspertai iš Lietuvos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Prancūzijos ir Kipro dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir geraisiais pavyzdžiais.

„Lietuvoje dėmesys socialinėms inovacijoms vis dar nepakankamas, jų samprata nesusiformavusi, o ekosistema – fragmentiška, – sakė Lietuvos socialinių inovacijų klasterio (LSIK) bendraįkūrėja ir direktorė Vilma Popovienė. – Socialinių inovacijų srityje vis dar nėra sisteminio valstybinio požiūrio, aiškaus reglamentavimo, skatinimo mechanizmų, lyderystės bei koordinuoto tarpinstitucinio ir tarpsektorinio įsitraukimo į socialinių iššūkių sprendimų paiešką.“

Socialinių inovacijų lyderius į diskusijas apie socialines inovacijas regione pakvietė renginio organizatoriai – Lietuvos socialinių inovacijų klasteris, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra ir Lietuvos inovacijų centras. Renginio partneriai – Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai, LR Užsienio reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra.

Prioritetas – lyderių auginimas

V. Popovienė renginio pradžioje susirinkusiems daugiau papasakojo apie sumanios ir atsakingos ateities visuomenės, gebančios savarankiškai spręsti iškylančius socialinius iššūkius, auginimą.

„Lietuvos socialinių inovacijų klasteris visomis savo veiklomis siekia generuoti socialinę-ekonominę vertę. Ne išimtis – ir šis renginys. Vystant socialines inovacijas ir auginant ateities lyderius siekiama sisteminio pokyčio: generuojamos naujos idėjos, produktai ir paslaugos, kurie ne tik tenkina visuomenei svarbius poreikius bei sprendžia socialinius iššūkius tvariau bei efektyviau, bet ir kuria ilgalaikį poveikį“, – sakė LSIK direktorė.

Anot jos, tai daryti reikia ne tik dėl bendros visuomenės gerovės, bet ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Organizacijos, kurios aktyviai skatina savo darbuotojus tapti būsimais lyderiais, įgyja akivaizdų pranašumą prieš tuos konkurentus, kurie to nedaro. Tokios organizacijos ateityje bus produktyvesnės ir pelningesnės, nes padidins savo svarbiausio turto – žmonių – vertę.

Dėmesys socialinių inovacijų ekosistemų kūrimui

Socialinių inovacijų ir verslumo ekspertas Mindaugas Danys moderavo dvi panelines diskusijas, kurių metu kalbino pašnekovus – socialinių inovacijų srities ekspertus iš skirtingų šalių ir organizacijų – apie socialinių inovacijų vystymą regione.

Pirmoje panelinėje diskusijoje susitiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helen Nilsson, Europos socialinio fondo agentūros Tarptautinio bendradarbiavimo projektų vadovė Asta Jurgutė bei inovacijų ekspertas iš Estijos Mart Veliste. Specialistai kalbėjosi apie socialinių inovacijų ekosistemas bei tai, kaip užtikrinti jų efektyvumą ir tvarumą.

Po pietų vykusioje antroje panelinėje diskusijoje bendravo Talino universiteto dėstytoja Audronė Urmanavičienė, Suomijos pelno nesiekiančios organizacijos „InnoFrugal“ bendraįkūrėjis ir prezidentas Venkata Gandikota, „SYNTHESIS“ tyrimų ir mokslo centro Kipre įkūrėjas ir vykdomasis direktorius George Isaias bei MITA klasterių plėtros koordinatorius Pranas Senapėdis. Šios panelinės diskusijos tema – socialinių inovacijų modelių pritaikymas pasitelkiant pavyzdžius iš praktikos.

Socialinių inovacijų ekspertai diskusijų metu padarė išvadą, kad Lietuvoje būtina sudaryti sąlygas telkti geriausias idėjas ir talentus, ugdyti socialinius inovatorius, antreprenerius ir lyderius, skatinti juos aktyviai ir kompleksiškai spręsti kylančias socialines problemas, ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų ir ilgalaikį poveikį bei vertę kuriančių sprendimų. Na, ir galiausiai – efektyviai ir tvariai panaudoti viešus ir privačius resursus socioekonominei vietos plėtrai ir bendruomenės įgalinimui.

Svarbiausia – bendruomeniškumas ir tarpusavio palaikymas

Dienos pabaigoje renginio svečiai taip pat apsilankė Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kuri jau yra tapusi ne vienos inovatyvios organizacijos ir įvairių socialinių iniciatyvų namais.

Vienas iš renginio šeimininkų, kunigas Algirdas Toliatas, šiltai priėmė susirinkusius svečius. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio bendraįkūrėjas ir valdybos narys sakė, jog šiandien kaip niekad svarbus yra ateities lyderių auginimas ir tarpusavio palaikymas.

„Tik sumani ir dvasinga visuomenė gali kurti būsimus lyderius. Nėra žmonių, kurie sugebėtų viską padaryti vieni patys. Vienintelis būdas įveikti sunkumus yra būti bendruomeniškais ir socialiai atsakingais“, – dalyviams sakė pokyčių lyderiu dar vadinamas kunigas A. Toliatas.

Partnerystės paieškos tinklaveikos renginyje

Pranešimus skaitė ir panelinėse diskusijose dalyvavo partneriai iš įvairių užsienio šalių: Mart Veliste iš Baltijos inovacijų agentūros Estijoje, Audronė Urmanavičienė (Talino universitetas), Venkata Gandikota (InnoFrugal, Suomija), George Isaias (Mokslinių tyrimų ir švietimo centras SYNTHESIS, Kipras).

Tarptautinis tinklaveikos renginys „Leaders grow Leaders: facilitating social innovation in regions“ buvo skirtas ne tik dalinimuisi gerąja patirtimi, bet ir verslo pažinčių plėtimui bei bendradarbiavimo stiprinimui.

Renginyje išgrynintos kelios pagrindinės partnerių iš Lietuvos ir užsienio bendradarbiavimo kryptys. V. Popovienės teigimu, siekiant sumažinti atskirtį tarp Lietuvos regionų ir užtikrinti integralų požiūrį į bendruomenių socialinių problemų ir iššūkių sprendimą, pirmiausia labai svarbu užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą tarp skirtingų valstybės ir privataus sektoriaus institucijų bei bendruomenių.

„Būtina skatinti bendruomenių kūrybingumą, skatinti jas aktyviai įsitraukti į naujų sprendimų paiešką ir tikslingai ugdyti inovatyviai mąstančius socialinius lyderius, kurie pasinaudodami įgytomis kompetencijomis imtųsi iniciatyvos telkti bendruomenes savo aplinkoje ir skatintų jas kurti socialines inovacijas perduodami savo žinias ir patirtį“, –  sakė LSIK direktorė.

Tinklaveikos sesijose dalyvavo valstybės institucijų atstovai – Goda Aleksaitė (LRVK kanceliarija), Inga Černiuk (URM kanclerė), Justina Lukaševičiūtė (SADM), Asta Jurgutė (ESFA), taip pat klasterio partneriai ir nariai (Prancūzijos – Lietuvos komercijos rūmai, Šiaurės šalių ministrų biuras Lietuvoje, Spotiself).

„Su užsienio partneriais ir toliau bendradarbiausime ugdydami ir vystydami socialines kompetencijas, stiprindami socialinių inovacijų ekosistemas mūsų šalyse, organizuosime bendrus renginius, seminarus, kūrybines dirbtuves, kartu dalyvausime tarptautiniuose projektuose. Taip pat sieksime į Lietuvą perkelti Suomijos patirtį kuriant taupias (frugal) socialines inovacijas, o su Kipru dalinsimės socialinių inovacijų klasterio kūrimo ir veiklos patirtimi“, – tinklaveikos ir bendradarbiavimo svarbą akcentavo V. Popovienė.

Tai, kad partnerių paieškos sesija vyko sėkmingai, įrodo pirmieji rezultatai. Praėjus vos kelioms savaitėms po renginio LSIK pristatė primąjį savo tarptautinį klasterio narį SYNTHESIS Center for Research and Education, kurie yra socialinių inovacijų ir socialinio verslumo lyderiai Kipre.

Partnerių paieškos sesiją renginyje organizavo projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“, kuris skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Kitos naujienos

27 birželio d., 2022

Bauhauzo festivalis Belgijoje: nauji kontaktai ir atšvęsta lietuvių pergalė

Birželio 9-12 d. Briuselyje vyko pirmasis Europos Komisijos organizuojamas festivalis „The New European Bauhaus”. Jis apjungė visą aibę virtualiai ir…

21 birželio d., 2022

Kviečiame į informacinį renginį pramonės 2030 tema

Kviečiame liepos 13d. Lietuvos įmones ir klasterius dalyvauti informaciniame renginyje „PRAMONĖ 2030: kaip įlipti į nuvažiuojantį traukinį?“. Žaliasis kursas, pramonės…

20 birželio d., 2022

Žiedinės ekonomikos principai jau taikomi ir maisto technologijoje, ir medžiagų inžinerijoje

Žiedinės ekonomikos principai taikomi ir maisto technologijoje, ir medžiagų inžinerijoje Birželio 16 d. Vilniuje vykusiame renginyje „Žiedinės ekonomikos principų taikymas…

10 birželio d., 2022

Kviečiame į renginį žiedinės ekonomikos maisto pramonėje tema

Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMūk) kartu su Food Technologies Digitalization LT (FTD LT) bendradarbiaudami su MITA kviečia visus birželio 16…