Klasteriams skirtas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ skaičiuoja paskutines savo dienas. Inovacijų agentūros koordinuojamas projektas veikė net šešerius metus (2016-2022 m.) ir prisidėjo prie ryškių pokyčių Lietuvos klasterių ekosistemoje.

„Projektas nuosekliai vykdė veiklą daug metų ir sėkmingai pasiekė pagrindinius tikslus. Klasteriai tapo brandūs, įsijungė į tarptautines vertės kūrimo grandines, todėl intensyvios pagalbos jiems nebereikia. Dalis veiklų yra perkeltos į InterinoLT, todėl aktualias paslaugas ir konsultacijas klasteriai ir toliau galės gauti Inovacijų agentūroje“, – sakė Inovacijų agentūros Proveržio sričių departamento direktorius Paulius Petrauskas. Anot jo, klasteriai ir toliau išliks svarbia inovacijų ekosistemos dalimi: naujame periode numatytas finansavimas klasterių veiklai vystyti iš ES struktūrinių fondų.

Kas nuveikta per šešerius metus?

Pagrindiniai InoLink projekto uždaviniai buvo skatinti įmonių jungimąsi į klasterius bei didinti klasterių brandą; plėtoti klasterių tarptautiškumą bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų jungimąsi į tarptautines klasterių iniciatyvas.

Iš viso buvo konsultuotas 31 klasteris. Klasterių bendruomenei buvo surengta daugiau nei 270 brandinimo sesijų, 331 informacinė konsultacija, beveik 40 renginių. Organizuotos daugiau nei 50 užsienio ekspertų konsultacijos, išleisti keli leidiniai lietuvių ir anglų kalbomis, organizuotos 15 partnerių paieškos sesijos. Projekto metu sukurta Lietuvos klasterių duomenų bazė, specializuota interneto svetainė klasterių naujienoms ir aktyviai vykdoma informacinė sklaida – publikuota daugiau nei 300 straipsnių ir naujienų. Klasterizacijos situacijai Lietuvoje įvertinti ir sekti buvo atliktos 3 studijos. Šešerius metus projekto organizuotas Baltijos klasterių forumas tapo vienu laukiamiausių Lietuvos klasterių bendruomenės kasmetinių susitikimų.

Kryptingas darbas davė savo vaisių: prie konsultuotų klasterių prisijungė 255 nauji nariai, pradėtos beveik 500 bendrų iniciatyvų klasteriuose, sukurtos 55 produktų koncepcijos, buvo vykdoma 314 veiklų, orientuotų į MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklos). Projektas įvairiems Lietuvos klasteriams padėjo pradėti bendradarbiavimą su 300 užsienio partnerių, pritraukti 25 naujus klasterio narius iš užsienio ir tapti žinomais tarptautinėje  bendruomenėje. Skaičiuojama, kad 7 Lietuvos klasteriai įsitraukė į užsienio klasterių veiklą ir įsijungė į 24 tarptautines vertės kūrimo grandines.

Tarptautinio lygio, sertifikuotų klasterių – jau 17

Vienas iš svarbiausių įvykusių pokyčių – perėjimas iš kiekybės į kokybę. Per pastaruosius metus klasterių skaičius kiek mažėjo, tačiau jų dydis ir efektyvumas augo, o rezultatai – gerėjo. Projekto kontekste buvo daug dėmesio skiriama klasterių kompetencijų plėtrai, teikiamos konsultacijos dėl sertifikavimo.

Asociacijos „European Clusters Excellence Labelling Structure“ suteikiami įvertinimai yra klasterių brandos, veiklumo ir efektyvios vadybos pripažinimas. Šiemet Lietuvos klasterių bendruomenė gali didžiuotis rekordiniu sertifikuotų klasterių skaičiumi: 15 jų gavo ES bronzos vadybos meistriškumo žymą, o dar 2 – sidabro.

Bronzos žyma įvertinti šie klasteriai: Fotoelektros technologijų klasteris, Baltic Film & Creative Tech Lietuvos plastikų klasteris, Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija (LAUGEA), Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NAMUK), Smart Food Cluster, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, Sveikatos technologijų klasteris iVita, Digital Rocket LT, BCCS (Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions) klasteris, Food Technologies Digitalization LT, Socialinių inovacijų klasteris, klasteris TOOLAS, AgriFood Lithuania DIH, Lietuvos švariųjų technologijų klasteris. FETEK ir Smart FOOD klasteriams tarptautiniai ekspertai suteikė sidabro žymą.

Per šešerius metus stipriai augo Lietuvos klasterių žinomumas tarptautiniu mastu, ryškiai padidėjo tarptautinių projektinių paraiškų skaičius su užsienio partneriais. Vienas iš Lietuvos klasterių bendruomenės įgytos tarptautinės reputacijos pavyzdžių  –  Lietuvos klasterio AgriFood Lithuania DIH koordinatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė šiemet išrinkta geriausia ES klasterio vadove ir gavo prestižinį apdovanojimą. K. Šermukšnytė-Alešiūnienė taip pat yra prieš dvejus metus įsteigtos asociacijos Lietuvos klasterių tinklas vadovė.

„Pagal daugelį rodiklių InoLink projektui pavyko pasiekti daugiau, nei buvo planuota. Tarptautiniai apdovanojimai ir natūraliai susiformavęs Lietuvos klasterių tinklas – tai pasiekimai, kurie geriau nei nusimatyti kiekybiniai rodikliai rodo pasiektą klasterizacijos brandą ir įgytą savarankiškumą“, – džiaugėsi InoLink projekto vadovas Pranas Senapėdis.

Projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ koordinavo Inovacijų agentūra. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.