Užuot konkuravę, verslininkai jungiasi į klasterius
Šiauliuose verslininkai užuot konkuravę, jungia pajėgas. Įsteigtas dar vienas, jau trečiasis klasteris, šįkart – baldų gamybos. Sutartį pasirašė klasterį inicijavusi Šiaulių Pramonininkų asociacija, 6 skirtingo tipo bei paskirties baldų gamintojai ir dvi mokslo įstaigos.
Baldų gamybos klasterio kūrimą Šiauliuose koordinavusios viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovas Darius Lasionis sako, kad tokia jungtinė veikla – bene geriausias kelias dirbant kartu pasiekti aukštų rezultatų. Pasak specialisto, šiandien įmonėms svarbiausias klausimas yra eksporto plėtra, partnerių paieška užsienyje, įmonių tarptautinio konkurencingumo didinimas ir skatinimas. Tačiau pavienės, ypač mažos bendrovės, labai sunkiai skinasi kelią į tarptautinę rinką, joms trūksta kompetencijos. O būrimasis į klasterius, kai jungiami gamybiniai pajėgumai, leidžia užpildyti spragas.
Baldų klasterio veiklos sutartį pasirašė skirtingų tipų ir paskirties – korpusinių, minkštų, nestandartinių, medinių baldų gamintojai. Sutarties partnerių įsitikinimu, tai reikšmingas įvykis ne tik regionui, bet ir visos šalies ekonomikai, mat naujasis klasteris visoms bendrovėms suteiks galimybę plėsti verslą, leis jaustis drąsiau ir mažesnėms įmonėms, žengiant į tarptautines rinkas.
Šiaulių Pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas įsitikinęs, kad svarų vaidmenį klasterio veikloje turės ir sutartį pasirašiusios Šiaurės Lietuvos bei Šiaulių valstybinė kolegijos. Esą verslas be švietimo neturi galių. Tikimasi, kad gamybos procesams padės įstaigų mokslinis potencialas, laboratorinis darbas. Savo ruožtu kolegijų atstovai sako prisijungę prie klasterio, tikėdamasi, kad toje vertės grandinėje, kurią kurs baldų pramonės atstovai, atras vietą ir studentai, ir dėstytojai.
VšĮ „Versi Lietuva“ dalyvauja klasterių kūrime ir koordinavime, konsultuoja įmones ir organizacijas norinčias kurti klasterius bei jau sukūrusias klasterius. Fasilituoja ir konsultuoja įmones bei jų grupes, formuojant klasterio tikslus, strategiją ir sudarant veiksmų planus tikslams pasiekti. Jau susikūrusius klasterius konsultuoja jų tolimesnio augimo, vertės grandinės, inovatyvių produktų ir eksporto didinimo klausimais. „Verslios Lietuvos“ klasterių plėtros koordinatoriai skaito pranešimus seminaruose, konferencijose, organizuoja edukacinius renginius apie klasterių naudą verslui.
Nuo 2013 metų VšĮ „Versli Lietuva“ padėjo įsisteigti 12 klasterių. Pirmasis įsisteigęs klasteris ir vienas didžiausių pagal dalyvaujančių įmonių skaičių yra „Biržų turizmo klasteris“, turintis 18 įmonių. Paskutinis įsteigtas klasteris 2015 metų birželį buvo Šiaulių „Lietuvos plastikų klasteris“, prie kurio prisijungė 12 šios srities įmonių.