Gausi 57 veikiančių šalies klasterių bendruomenė, kurią sudaro 777 įmonės, klasterių koordinatoriai, nariai ir besidomintys klasterių veikla, tradiciškai metus baigė tarptautiniame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame klasterių forume. Susirinkusieji kartu su kviestiniais ekspertais iš užsienio aptarė ne tik praėjusių metų veiklos rezultatus, bet ir diskutavo, ko tikėtis 2021–2027 m. laikotarpyje.

Renginys tapo puikia galimybe ne tik pristatyti klasterių politikos naujienas klasterių vadovams, išgirsti gerąsias praktikas tiesiai iš užsienio klasterių vadovų ir lyderių, padiskutuoti, kokių plėtros galimybių nepraleisti nauju programavimo laikotarpiu, bet ir geriau pozicionuoti stipriąsias Lietuvos klasterių vystymo puses.

Įgyti patirties ir parodyti save

„Šio renginio vienas iš tikslų buvo parodyti Europos klasterių bendruomenės lyderiams, kokie yra aktyviausi klasteriai Lietuvoje, vystantys perspektyvias technologijas, kaip jie prisideda prie mūsų šalies ekonomikos plėtros, naujų produktų ir darbo vietų kūrimo“, – sako Kęstutis Šetkus, renginį organizavusios MITA direktorius.

Jis įsitikinęs, kad toks renginys – pridėtinė vertė ne tik šalies klasterių politikos formuotojams bei klasteriams, bet ir puiki galimybė didinti jų žinomumą tarptautinėse rinkose. Lietuvos klasteriai savo pasiekimais europiniame kontekste atrodo gan solidžiai. Šiuo metu tarptautiniu mastu labiausiai žinomi šalies lazerių, kino industrijos, maisto ir agro sektoriaus, automobilių, inžinerinės pramonės, fotonikos klasteriai.

Prie klasterių brandos prisideda MITA jau trečius metus vykdomas projektas „InoLink“, kurio rezultatai pranoko klientų lūkesčius: net 8 bronzinės meistriškumo žymos, 180 pradėtų bendrų klasterių narių iniciatyvų, 30 organizuotų renginių, 80 surastų tarptautinių partnerių, 192 tikslinės MTEP konsultacijos ir net 2 surengti Baltijos klasterių forumai.

Ne mažiau svarbus ir MITA koordinuojamas tarptautinis projektas „ClusterFY“, vykdomas su 8 šalių partneriais, kuriame parengtos bendros rekomendacijos Europos politikos formuotojams, taip pat atskiri kiekvieno regiono veiksmų planai. Didelis dėmesys skiriamas socialinių iššūkių sprendimui, didelio poveikio technologijų klasterių vystymuisi, mažų ir vidutinių įmonių įsijungimui į tarptautines vertės grandines.

Tačiau natūralu, kad mažai valstybei kartais atsiranda trukdžių, norint plėsti bendradarbiavimą su užsieniu. Vienas tokių – mažas šalies žinomumas, todėl kiekviena pramonės šaka turi įrodyti, kuo ji gali būti įdomi Vakarų Europos ir Skandinavijos partneriams.

„Su tuo susiduria ir daugiau šalių, nes kooperacijos ryšiai tarp išsivysčiusių šalių yra nusistovėję. Jiems nėra poreikio rizikuoti ir kažko ieškoti nežinomose šalyse. Taip pat kitas svarbus veiksnys – realios patirties nebuvimas tarptautiniuose projektuose“, – pažymėjo G. Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) vykdomasis direktorius ir „SmartFood“ klasterio koordinatorius. Jis taip pat akcentavo pasigendantis realių įrankių skatinti Lietuvos verslo ir tiesioginį užsienio mokslininkų bendradarbiavimą.

Gerosios Europos šalių patirtys

Klasteriai norėdami tapti tarptautiniais turėtų labai gerai suprasti globalios rinkos poreikius, susipažinti sus Europinių klasterių bendruomenėmis, žinoti, kokie verslo ryšiai bei tikslai juos sieja ir kodėl. Būtent į šiuos aktualius mūsų šalies klasterių vadovams klausimus atsakė kviestiniai ekspertai iš Latvijos, Lenkijos bei Ispanijos, kurie renginio metu dalinosi gerosiomis praktikomis.

Daugelį metų aviacijos ir gynybos pramonėje dirbantis Krzysztof Krystowski suintrigavo apie partnerysčių su Lenkijos klasteriais galimybes. Jis taip pat tvirtina, kad, remiantis moksliniais tyrimais, klasteriams priklausančios įmonės yra daug sėkmingesnės nei kitos, jos greičiau auga, yra novatoriškesnės, didina užimtumą, greičiau eksportuoja nei ne klasteriuose veikiančios įmonės. Anot jo, šiose įmonėse sutinkamas pasitikėjimas ir artimi santykiai, daugumoje vyrauja iniciatyvos „iš apačios į viršų“, jos įdarbina vietos visuomenėje gerai žinomus pramonės ir mokslo žmones, kurie puikiai supranta kiekvieno savo grupės nario iššūkius ir problemas.

Armands Lejas-Krumins, vienas iš „Eastern Europe Food Clusters Newtork“ ir Latvijos klasterių tinklo įkūrėjas bei atstovas, dalinosi ne tik savo šalies klasterių patirtimi, bet ir kalbėjo apie klasterį, kaip verslo modelį. „Bendri Lietuvos ir Latvijos klasterių rodikliai skiriasi nežymiai, nors Lietuvoje skaičiuojama beveik 60 klasterių, kai Latvijoje – 16. Latvijoje klasteriai yra realus įrankis valstybės tikslų įgyvendinime. Tik brandžiausiems klasteriams yra patikima įgyvendinti didelius ilgalaikius projektus. Dėl to įmonės yra susijungusios į stambiausius klasterius, kurių ašis – sumanioji specializacija, paremta šakiniu principu“, – apie kolegos pristatytą pranešimą kalbėjo LitMEA vykdomasis direktorius.

Tarptautinės vertės kūrimo grandinės

Kitas svarbus pranešėjas – Antonio Novo, „IDiA“ klasterio, vienijančio 81 „Aragono“ bendroves ir institucijas, vykdomasis direktorius. Jis atvyko pasidalinti Ispanijos klasterių patirtimi bei aktualiomis ES iniciatyvomis klasteriams. Būtina paminėti, kad būtent A. Novo pirmininkavo Ispanijos klasterių federacijai, „Clusters.es“ ir yra Europos klasterių aljanso narys. Pasak jo, šis aljansas siekia sutvirtinti tarpklasterinį bendradarbiavimą Europoje, palengvindamas ryšius ir galimybes įveikti iššūkius, su kuriais susiduriama. Siekiama, kad pramonės klasteriai taptų pagrindiniu Europos inovatyvios ekosistemos, skatinančios ekonomikos vystymąsi ir augimą bei konkurencingumą, atstovu, o aljansas – visų jų atstovu.
„Lietuvoje radau labai dinamišką klasterių ekosistemą, pasižyminčią stipria pasiūla ir dideliu plėtros potencialu,– teigė A. Novo. – Toliau siūlyčiau dirbti didinant narių skaičių klasteriuose, nes daugiau narių padidintų bendrinimo galimybes ir palengvintų ekosistemos naudą. Ispanijoje vidutinis narių skaičius yra apie 50, jei neklystu, Lietuvoje – mažesnis nei 20.“

Š. m. spalį Lietuvoje buvo pasirašyta nauja klasterių tinklo „Klaster.LT“ steigimo iniciatyva. Į šią iniciatyvą įsijungė devyni geriausi Lietuvos klasteriai, turintys bronzinę meistriškumo žymą. Šis tinklas – vartai į Europos klasterių aljansą, kurį šiuo metu sudaro įvairių šalių 10 klasterių asociacijų. Lietuva prisijungė prie Europos klasterių asociacijų iš Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Prancūzijos, Ispanijos ir sutarė bendradarbiauti. Tai reiškia, kad Europos klasterių asociacijos susivienijo politikos formavimo bei patirties apsikeitimo srityse.

Ryšių tarptautiniams projektams erdvė

„Renginys buvo puiki galimybė tiesiogiai užmegzti dialogą su Lietuvos klasterio bendruomenės nariais, koordinatoriais, politikos formuotojais ir kitais susijusiais asmenimis. Turėjau puikią galimybę susipažinti su vykdomomis veiklomis, būsimais planais ir kylančiais iššūkiais. Taip pat supažindinti susirinkusius su Europos klasterių bendradarbiavimo platforma, kuri gali padėti siekti didesnio matomumo tarptautinėje rinkoje ir būsimų bendradarbiavimo galimybių“, – po renginio kalbėjo Lucia Seel, Europos Komisijos (EK) įsteigtos Europos klasterių bendradarbiavimo platformos komunikacijos ir turinio vadovė.

Kalėdinio forumo metu pranešimus taip pat skaitė Lucas Porsch, „VVA Economics & Policy“ asocijuotasis direktorius, daugiau nei 15 m. dirbantis su poveikio vertinimu įvairiose ES politikos srityse. Jis pristatė Europos klasterių observatorijos tyrimą bei dalinosi rekomendacijomis Lietuvai.

Apie būsimas ES iniciatyvas bei būsimas klasterių politikos priemones susirinkusiems pasakojo Anna Sobczak, EK atstovė, atsakinga už pažangiųjų technologijų, klasterių ir socialinės ekonomikos politiką.

„Klasteriai jau yra dalis daugelio Europos politikos krypčių, teikiančių paramą verslui augti, diegti naujoves ir patekti į naujas rinkas įvairiuose sektoriuose Europoje ir už jos ribų, – sakė A. Sobczak. – Vykdydami ES žaliąjį kursą (angl. Green Deal), būsimą SVĮ strategiją ir pramonės politiką, kurią pasiūlė naujoji ES Komisija, klasteriai gali būti naudojami pagreitinti pokyčius plėtojant ir palaikant bei pritaikant sprendimus įmonėms visoje Europoje.“

Skirtumai tarp skatinimo programų

„Buvo prieita vieninga nuomonė, kad klasteriai – svarbus įrankis vystant šalių ekonomiką, inovacijas, įgyvendinant pramonės skaitmeninimo iššūkius, taip pat stiprinant mažų ir vidutinių įmonių tarptautiškumą“, – reziumavo G. Bagušinskas. Nors klasteriai atneša ekonominės grąžos ir sektoriui, ir visai valstybei, tačiau jis įžvelgia ne vieną skirtumą tarp klasterizacijos skatinimo programų įvairiose šalyse. Anot jo, būtina stiprinti Lietuvos klasterius, kad jie būtų orientuoti į kokybę, pritrauktų valstybės investicijas savo augimui.

„Europos ir Skandinavijos šalyse klasteriams yra skiriamas didesnis pasitikėjimas. Lietuvoje daugiau yra finansuojamos konsultacinės paslaugos: klasteriai tampa paslaugos gavėjais, tačiau neturi svertų skatinti projektų tarp savo narių. Užsienio klasteriuose realybėje veikia „Triple helix“ modelis (mokslo įstaigos, verslas, vyriausybė), tačiau Lietuvoje – tai tik siekiamybė. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos klasteriai neturi patirties finansų resursų valdyme, todėl praktiškai nei vienas klasteris neturi galimybės dalyvauti kaskadinio finansavimo projektuose, pvz., „Innosup“. Štai Latvijos klasteriai tokius svertus turi, jie gali savo sukauptą patirtį taikyti aukštesnio lygio tarptautiniuose projektuose“, – apie skirtumus kalbėjo G. Bagušinskas.