Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko tryliktoji Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pristatė daugiau kaip 200 įmonių: žinomi Lietuvos gamintojai ir į rinką žengiantys prekių ženklai. Vienas iš parodos dalyvių – Nacionalinis maisto ūkio klasteris, šiandien vienijantis 27 narius: inovatyvias maisto sektoriaus verslo įmones ir mokslo tiriamąsias institucijas. 

Tris dienas Kaune vykusi paroda tradiciškai sulaukė gausaus šalies gamintojus palaikančių dalyvių Jie galėjo susipažinti su maisto ir gėrimų, kosmetikos ir buitinės chemijos naujovėmis, aprangos ir aksesuarų įvairove, moderniais sprendimais būstui ir interjerui. Parodoje buvo galima apžiūrėti, įsigyti ar degustuoti naujų produktų, pavyzdžiui svirplių duonos. Be to, reaguojant į pastarųjų metų aktualijas, pirmą kartą buvo įrengtas ir elektroninių parduotuvių prekybos salonas (angl. showroom), kuriame pristatytas asortimentas padėjo atsakyti į klausimą, kaip gaminys atrodo realybėje.  

Laureatų vitrinoje eksponuota per dvi dešimtys aukso medaliais įvertintų gaminių. Iš anksto skelbtam konkursui pateiktus produktus komisija, kurią sudaro įvairių valstybinių ir privačių institucijų, asociacijų vadovai, profesoriai ir savo srities žinovai, vertino atsižvelgdama į kokybės, inovatyvumo, draugiškumo aplinkai ir kitus rodiklius. Gamintojai varžėsi maisto ir gėrimų, tekstilės ir aprangos, kosmetikos, buitinės chemijos bei sprendimų būstui kategorijose. Visą aukso medalius pelniusių gamintojų sąrašą rasite čia. 

Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMŪK) demonstravo naujausius savo įmonių – UAB „Mėlynė“, MB „Arbatologija“, UAB „Spila“, MB „Sultė“, UAB „Eco extractum“ – gaminius: baltyminius kokteilius, prieskoninius aliejus su CO2 technologija išgautais ektraktais, liofilizuotus skanėstus, kombučia ir kitus sveikatai palankius maisto produktus. Natūralių energinių gėrimų (angl. shots)  prototipus pristatė ir ypač jaunas startuolis MB „Aralika“. Apie produktus ir jų pridėtinę vertę NaMŪK stende pasakojo patys kūrėjai-mokslininkai.  

Savo patirtimi pasidalino ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės mokslininkai, pristatę naujus produktus: vieni jų, pavyzdžiui, avižų gėrimas „AVOO“, džiugina kaip ant mielių augančiais pardavimais, o kitų, pavyzdžiui, funkcinių žindukų, – kol kas sukurti tik prototipai. 

Pirmą parodos dieną NaMŪK asociacija pakvietė į informacinį renginį „Klasterio vaidmuo kuriant žmogaus sveikatai palankius maisto produktus“. Maistą vertindami per medicinos prizmę mokslininkai-mitybos specialistai pristatė naujausius mokslo pasiekimus maisto ir mitybos srityje, dalinosi savo patirtimi kuriant inovacijas, aptarė mokslo ir verslo partnerysčių galimybes. 

Lankytojų susidomėjimą sukėlė LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto profilaktinės medicinos katedros atstovo Tomo Vaičiūno pranešimas apie mitybos įtaką imuninei sistemai ir Lietuvos sporto universiteto docentės dr. Sandrijos Čepkauskienės pasakojimas apie migreną, kuri prasideda nuo lėkštės.  

Pasak jos, migreną sukeliantys veiksniai gali būti įvairūs: alergija maistui arba tam tikrų medžiagų netoleravimas, miego problemos, infekcija, magnio trūkumas, stresas arba alostatinis krūvis, aplinka, hormoninis disbalansas moterims. Mityba sergant migrena ypač svarbi. Tokiu atveju būtini komponentai: vitaminas B2, kofermentas Q-10, polinesočiosios riebalų rūgštys ir 5-hidroksitriptofanas.  

Norintiems suvaldyti migreną mitybos konsultantė rekomendavo išbraukti iš maisto raciono cukrų, rafinuotus angliavandenius, atsisakyti kviečių (gliuteno), eliminuoti transriebalus ir vartoti daugiau natūralių riebalų, uždegiminius procesus galinčius sukelti karvės pieno produktus keisti pieno pakaitais bei išbandyti mažo angliavandenių kiekio mitybos formą.   

Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMŪK) dalyvauja „InoLink“ projekte, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.