Kaip vienas verslas yra nepajėgus įveikti visų sunkumų, taip ir skirtingų šalių klasterių tinklai su visais iškylančiais globaliais iššūkiais susidoroti vieni tiesiog negali. Todėl, ekspertų vertinimu, tik tarptautinis bendradarbiavimas tarp klasterių gali padėti išspręsti daugelį pasaulinių problemų. Dabar, kai Europa kovoja su pandemijos padariniais, būtent klasterių partnerystė tampa ypač stipriu ginklu gaivinant Senojo žemyno ekonomiką.

Rekomendacijos klasteriams

2021 m. vasario 25 d., siekiant gaivinti COVID-19 krizės nualintą Europos ekonomiką, Europos klasterių ekspertų grupė pristatė klasterių politikos rekomendacijas. Kaip teigia su inovacijų politika Europos Komisijoje dirbantis Vygandas Jankūnas, pasiūlytomis rekomendacijomis siekiama skatinti skirtingų sektorių gyvybingumą, kompetencijų augimą ir technologijų pritaikymą.

„Ši klasterių rekomendacijų analizė išties yra labai prasminga ir reikalinga. Ji ir visi pasiūlymai atsirado iš dabartinių aktualijų perspektyvos. Pasaulyje siaučianti pandemijai sudavė stiprų smūgį ekonomikai, todėl šios rekomendacijos yra praktinis būdas surasti išeitis iš esamos situacijos bei stiprinti klasterizacijos vaidmenį ekonomikos procesuose“, – sako V. Jankūnas.

Pagrindines pasiūlytų rekomendacijų kryptis sudaro žaliasis perėjimas, skaitmeninis perėjimas ir atsparumas. Kaip teigia V. Jankūnas, žaliasis perėjimas yra tiesiogiai susijęs su ekologija ir aplinkosauga.

„Norint pereiti prie švarios, žiedinės ir neutralios klimatui ekonomikos, reikalingi pokyčiai klasterių mastu. Jiems pasiekti yra būtinas valdžios institucijų, verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas kuriant aplinkos bei klimato politiką, kuri galėtų užtikrinti pramonės ekosistemų poreikius, infrastruktūrą, ruošiančią energetikos specialistus, ir dalijimasis kitų šalių praktika“, – aiškina V. Jankūnas.

Tuo metu skaitmeniniu perėjimu klasteriai yra skatinami plėsti tvirtą informacijos ir komunikacijos technologijų pramonę bei prisidėti prie skaitmeninių sprendimų diegimo.

„Tam yra reikalingas glaudus bendradarbiavimas su užimtumo, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijomis. Klasteriai turėtų mobilizuotis, nes po vieną jie negali tinkamai funkcionuoti. Tokiu būdu klasteriai turėtų tapti neatskiriama skaitmeninių inovacijų dalimi, kuri stiprintų viešojo  ir privataus sektorių partnerystę bei fizinių ir skaitmeninių sistemų integraciją į kasdieninius darbus, gyvenimą“, – teigia V. Jankūnas.

Ne ką mažiau yra svarbi ir trečioji Europos klasterių ekspertų grupės pristatyta kryptis – atsparumas. Šioje vietoje, kaip teigia pašnekovas, pandemijos metu aiškiai pasimatė Europos priklausomybė nuo trečiųjų šalių.

„Kai kurios įmonės, galbūt, tiesiogiai visiškai nenukentėjo nuo COVID-19, tačiau sutrikus tiekimams, logistikai, pasekmės buvo gana tragiškos. Net ir stipriausios Senojo žemyno šalių ekonomikos turėjo rimtų problemų, sustojo darbai, nes tiesiog trūko gamybinių žaliavų iš Kinijos. Todėl ši rekomendacija akcentuoja nepriklausomybės poreikį nuo ne Europos Sąjungos šalių.

Negano to, atsparumas yra susijęs ir su gebėjimu greitai bei efektyviai reaguoti į ateinančias krizes. Bendradarbiaudami Europos klasteriai turėtų rūpintis vieni kitais, ieškoti alternatyvių problemos sprendimo būdų bei imtis konkurencingų iniciatyvų, kurios padėtų spręsti visuomenės problemas“, – sako V. Jankūnas.

Eksperto pasiteiravus, kiek Lietuva yra pajėgi imtis iniciatyvos ir įgyvendinti bendras Europos klasterių idėjas, V. Jankūno teigimu, pajėgumų mūsų šalyje užtenka, tačiau imtis realių veiksmų trukdo bendradarbiavimo su kitais klasteriais stygius.

„Lietuvos technologinė pažanga yra išties aukšto lygio, tačiau jų panaudojime trūksta dinamikos ir bendradarbiavimo tarpusavyje. Dalinimasis informacija, gerosiomis patirtimis yra raktas į sėkmingą kooperaciją. Šiuo atveju Lietuvai yra reikalingi tam tikri organizaciniai momentai, konkretūs sprendimai, kurie ne tik, kad atsirastų kažkur ant popieriaus, bet ir turėtų galimybę išvysti dienos šviesą ir gautų atgarsį.

Šioje vietoje lyderio ir kelrodžio vaidmens turėtų imtis šalies Vyriausybė, kuri galėtų numatyti tam tikrą biudžeto dalį. Šiais pinigais galima būtų finansuoti specialias darbo grupes, iš privataus sektoriaus pajungti nepriklausomus ekspertus, kurie ir teiktų siūlymus. Juk klasterių pamatinis principas yra jungimasis į ekonominius vienetus, branduolius, todėl tik visavertis dialogas ir bendradarbiavimas gali atnešti naudos bei leisti imtis svarbių ekonomikos gaivinimo procesų ir iniciatyvų“, – teigia V. Jankūnas.

„Horizon Europe“ galimybės Lietuvai

Visai neseniai Europos Komisija pristatė ir glaudžiai su ekonomikos gaivinimo programa susijusį projektą „Horizon Europe“, kuriame yra akcentuojamas ir klasterių vaidmuo globalinių iššūkių bei Europos industrijos konkurencingumo kontekste.

„Europos Komisijos palaikymas klasterių iniciatyvoms yra kertinis akmuo. Jei Lietuvos klasteriai pajėgs pasinaudoti Europos klasterių ekspertų grupės pasiūlytomis galimybėmis ir lyderiauti „Horizon“ projektuose, klasterizacija lems teigiamus šalies ekonomikos pokyčius, kurie, tikėtina, dar labiau skatins valstybės pasitikėjimą ir paramą šiomis iniciatyvomis“, – teigia MITA koordinuojamo „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ projekto klasteriams vadovė Jolita Razumienė.

Pasak Lietuvos klasterių tinklo prezidento Giedriaus Bagušinsko, „Horizon Europe“ – strateginio investavimo planas, kurio tikslas yra užtikrinti, kad Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais būtų prisidedama prie Europai aktualių problemų ir prioritetų, kaip, pavyzdžiui, neutralus Europos poveikis klimatui, žalioji ekonomika, skaitmenizacija ir panašiai. Plane yra nustatomos artimiausių ketverių metų investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas kryptys: atviras strateginis savarankiškumas, ekosistemų bei biologinės įvairovės atkūrimas ir tvarus gamtos išteklių valdymas, neutralus poveikis klimatui, tvari ekonomika bei demokratiškesnės Europos visuomenės kūrimas“.

Pasak jo, visos šios kryptys Lietuvai yra nemažas iššūkis, kuris reikalauja aukšto kompetencijų lygio bei pasiruošimo.

„Problemos yra europinio masto, tad ir projektas – europinio lygio, konkurencija didelė ir maždaug tik 5–7 proc. iš visų pateikiamų projektų yra įgyvendinami. Todėl šioje vietoje yra reikalingas visapusiškas profesionalumas tiek problemų formulavime ir paraiškų rengime, tiek ir konsorciumuose ir tarptautinėse partnerystėse. Šnekant krepšinio terminais – tai NBA, aukščiausias lygis“, – sako G. Bagušinkas.

Tačiau, jo teigimu, norint, kad visa tai neliktų tik ambicijomis, pirmiausia yra būtina save identifikuoti tarptautiniame kontekste.

„Dažnai kalbame, kad norime būti lyderiais skaitmenizacijoje, žiedinėje ekonomikoje ir visose kitose srityse, tačiau prieš tai turime „pamatuoti“ save tarptautiniame žemėlapyje ir identifikuoti, kur galime būti išties konkurencingi. Kadangi klasteris yra savotiškas ryšių centras, kurį sudaro akumuliuoti santykiai tarp įvairių vietinių ir tarptautinių sektorių bei institucijų, tai šiuo atveju klasteriai galėtų tapti tuo dariniu, kuris akumuliuotų, apjungtų ir skatintų gerąsias praktikas, idėjas bei padėtų institucijomis įgyvendinti ambicijas europiniame lygmenyje“, – sako pašnekovas ir priduria, kad tą pasiekti reikalingas kryptingas ne vienerių metų palaikymas iš valdžios institucijų.

Šiuo metu Europos klasterių bendradarbiavimo platformoje (ECCP) skelbiami aktualūs kvietimai klasteriams ir jų nariams:

1. Green Deal innovations for the Economic Recovery – projektams, padedantiems siekti ES tvarumo tikslų, terminas – birželio 16 d.;
2. EIC Accelerator Open 2021 – programa, padedanti startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms išplėsti didelio poveikio inovacijas, terminas – birželio 16 d.;
3. EIC Acceletaror Challenges 2021 – skaitmeninės strategijos ir sveikatos technologijų pritaikymas įmonėms, norinčioms lyderiauti kuriant strategines technologijas, terminas –  birželio 16 d..

Visą „Horizon Europe“ 2021–2027 m. kvietimų sąrašą rasite čia.

Įmones, kurios nori dalyvauti žaliajame ir skaitmeniniame perėjime, didinti atsparumą bei domisi galimybėmis prisijungti prie sėkmingai veikiančių klasterių, MITA kviečia kreiptis į projekto „InoLink“ konsultantus.

Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (InoLink)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).