11 gruodžio d., 2020

Klasterių ekspertai: per daug aukšto lygio įmonių bendradarbiauja tik lokaliai

Sutelkusios žinias ir patirtį, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimus vykdančios įmonės vis dažniau jungiasi į klasterius. „Skatinamas įvairių investicinių programų toks bendradarbiavimo formatas Lietuvoje įgauna pagreitį. Vis dėlto, pastebima, kad daug aukšto lygio kompanijų partnerius yra sutelkusios tik vietinėje rinkoje“, – pastebi MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys. Klasterių specialistai papasakojo, kokį pranašumą verslui sukuria jėgų suvienijimas į tarptautinį klasterį ir kokį Lietuvos verslo bendradarbiavimo su inovacijų lydere Norvegija potencialą mato patys skandinavai. 

Skandinavai vertina ryšius su Lietuvos įmonėmis 

Klasterių administratoriaus ir inovacijų tarpininko „IKT Telemark“ generalinis direktorius Torkild Follaug sako, kad IRT – tai inovacijų variklis, sprendžiantis dideles problemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Visgi, šiandien dauguma aukšto lygio kompanijų mažai arba visiškai nedalyvauja tarptautinėje veikloje.

„Norėtųsi matyti daugiau mažų ir vidutinių įmonių, kurios savo vertę ir strategiją kuria atsižvelgdamos į šiandienines tendencijas. Didelę perspektyvą galima įžvelgti įmonėse, inovacijas vystančiose tokiose srityse, kaip aplinkosauga, elektrifikacija, autonomija, automatika bei gyvenimo kokybės gerinimas. Norvegija yra maža šalis, o norvegų įmonės, norėdamos augti, turi orientuotis į tarptautinį bendradarbiavimą. Tad didelė dalis sėkmingai dirbančių įmonių paprastai naudojasi tokiomis paramos verslui schemomis, kaip „Norway Grants“, – sako „IKT Telemark“ generalinis direktorius T. Follaug.

Pasak jo, investicinė parama „Norway Grants“ yra veiksmingas ir riziką mažinantis katalizatorius, galintis padėti išplėsti tinklą ir pradėti bendradarbiavimą. Kartu tai yra unikali galimybė Lietuvos verslui plėtoti ir rinkai siūlyti savo skaitmenines paslaugas bei produktus IRT sektoriuje.

„Pastaruosius metus „IKT Telemark“ daugiausia dėmesio skyrė savo tinklo kūrimui ir pozicijos ieškojimui, kad galėtume reaguoti tiek į Lietuvos, tiek į Norvegijos interesus ir pasiūlymus. Viena iš pagrindinių mūsų sričių yra internacionalizacija ir pagalba mūsų narėms įmonėms augti tarptautinėse rinkose. Mums labai svarbus Lietuvos susidomėjimas bendradarbiavimu su Skandinavija, todėl nuolat stengiamės plėsti savo lietuvišką tinklą ir ieškoti naujų bendrų galimybių“, – sako T. Follaug ir priduria, kad „IKT Telemark“ jau sėkmingai bendradarbiauja su keliomis aukšto lygio įmonėmis ir organizacijomis Lietuvoje.

Klasterizacija skatina žinių ir patirties perdavimą 

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė Laima Kaušpadienė sako, kad IRT yra ateitis ir kuo labiau Baltijos jūros regionas šioje srityje bendradarbiaus, tuo jis bus patrauklesnis verslui bei visuomenei.

„Jungimasis į tarptautinius klasterius skatina žinių ir patirties perdavimą, suteikia galimybę pasinaudoti unikaliais ištekliais bei leidžia kurti bendras platformas, prieigas ir standartus, kurie kiekvienai narei atveria jos kaimyninių šalių rinką. Pavyzdžiui, pagal Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą DESI Norvegija stipriai lenkia Lietuvą – yra trečia po Suomijos ir Švedijos, tuo metu Lietuvai atitenka penkiolikta vieta“, – pastebi L. Kaušpadienė.

Nuo 2018 metų Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras koordinuoja Lietuvos švariųjų technologijų klasterį, vienijantį švariųjų technologijų srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus savo profesines žinias ir patirtį kooperuojančius subjektus. Klasteris dalyvauja MITA įgyvendinamame inovacijų tinklaveikos skatinimo ir plėtros projekte „InoLink“.

Praėjusiais metais startavo tarptautinis projektas „InnoCAPE“, kurio tikslas – padidinti skaitmeninių inovacijų centrų (angl. Digital Innovation Hubs, DIH) pajėgumus Baltijos jūros regione. Siekiama, kad jie taptų nauju Pramonės 4.0 strategijų ir skaitmeninimo politikos įgyvendinimo įrankiu.

„Tiek projekte, tiek už jo ribų bendradarbiaujame su Osle įsikūrusiu skaitmeninių inovacijų centru „DigitalNorway“. Kurdami įrankį verslo skaitmeninės brandos vertinimui iš pradžių ketinome analizuoti, kokias pažangias IRT priemones šiandien naudoja verslas, tačiau Skandinavijos partneriai atkreipė dėmesį į tai, kad verslo skaitmenizavimas prasideda ne nuo technologijų, o nuo požiūrio. Tai supratus, „InnoCAPE“ skaitmeninės brandos vertinimo įrankis tapo išskirtiniu tarp panašių įrankių, ugdančių atvirą požiūrį į verslo skaitmenizavimą ir skatinančiu įmones peržiūrėti savo vertybes Pramonės 4.0 kontekste“, – apie iš Skandinavijos partnerių perimtas gerąsias praktikas pasakoja klasterio koordinatoriaus direktorė L. Kaušpadienė.

Pasak jos, bendradarbiaujant su Norvegijos partneriais visgi išryškėja požiūrio skirtumų. Skandinavai daug dėmesio skiria demokratijai, visuomenei ir pasitikėjimo kūrimui. Tuo metu mūsų šalies verslo aplinkoje dažniau girdime: efektyviau, našiau, konkurencingiau. Vadovaudamasis šiomis vertybėmis, Lietuvos verslas gali pasiūlyti veržlumą, kurį ilgai planuoti linkę skandinavai dažnai mato kaip neapgalvotą skubėjimą. L. Kaušpadienė sako, kad abi šalys dirbdamos kartu sukuria balansą ir formulę sėkmei.

Lietuvos pranašumas – techninė kompetencija 

„Lietuvos pranašumas yra stipri techninė kompetencija, o Lietuvos verslo kultūra kur kas panašesnė į Norvegijos, nei daugelis įsivaizduoja. Dėl žemesnio kainų lygio ir nedidelio geografinio atstumo iki Norvegijos, Lietuvos įmonės gali sukurti labai konkurencingą pasiūlymą tarptautiniu lygiu. Norvegijoje trūksta IT kompetencijos ir specialistų, o paklausa kasmet auga. Siekiant ieškoti naujų būdų patenkinti rinkos poreikius, Norvegijos IT konsultavimo įmonė „Miles“ Lietuvoje įsteigė dukterinę įmonę „Vegvisir“, – sako jos generalinis direktorius Gøran Skeie Ellingsen.

„Vegvisir“ prisijungė prie neseniai Lietuvoje įkurto „fintech“ verslo klasterio BCCS (Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions). Šiuo metu bendrovė palaiko verslo ryšius su keturiais Norvegijos startuoliais, kuriems minimalų perspektyvų produktą (angl. minimum viable product, MVP) sukūrė lietuviai. Tarp jų – renginių organizavimą lengvinančių skaitmeninių sprendimų platforma „Tappin“ ir žiniasklaidos technologijų startuolis „Visualyst“. Lietuvių idėjos buvo įgyvendintos ir kuriant internetinę prekybos jūros gėrybėmis platformą „JetSeafood“ bei automatizuotą dokumentų rinkimo ir tvarkymo sistemą „Lifeplanner“.

„Didelį potencialą turi tie lietuviški IT produktai, kurie siūlo programinės įrangos kūrimo projektus Norvegijos įmonėms ir vykdo susitarimus dėl bendros intelektinės nuosavybės. Tokiu būdu galima kurti plačiomis techninėmis galimybėmis pasižyminčius produktus ir kartu stiprinti kompetenciją tose verslo srityse, kur Norvegija turi tvirtą reputaciją. Pavyzdžiui, naftos, jūros gėrybių, telekomunikacijų paslaugų ir atsinaujinančios energijos“, – Lietuvos ir Norvegijos partnerystės potencialą IRT srityje apibendrina G. S. Ellingsen.

Lietuvos įmonės, norinčios kurti naujus IRT pagrįstus sprendimus ir rasti projektui partnerį Norvegijoje, gali kreiptis dėl finansavimo į Norvegijos finansinio mechanizmo programą  „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ iki 2021 m. vasario 12 d. Informaciją apie IRT kvietimą paraiškoms teikti galima rasti MITA ir Norway Grants svetainėse.

 


Kitos naujienos

03 kovo d., 2021

Naujoji klasterių plėtros koncepcija atvėrė galimybes mūsų šalyje – kuriama nauja strategija, kiekybę keičia kokybė

Klasteriai – kas tai? Kaip aiškina Lietuvos klasterių tinklo vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, klasteriai nuo kitų bendradarbiavimo formų skiriasi tuo, kad…

24 vasario d., 2021

Inovatyvaus lietuviško maisto produktų gamintojų užnugaris – stiprus klasteris

Parduotuvės lentynoje pastebėjęs inovatyvų lietuvišką maisto produktą mažai kas susimąsto, kokių sąlygų reikėjo jam sukurti. Ir tik retas, rinkdamasis funkcinį…

17 vasario d., 2021

Neturint strateginės krypties klasterio gali nelikti vos per kelerius metus

„Klasterių politikos įgyvendinimas reikalauja strateginio požiūrio ir nuoseklumo. Kokybiška strategija – kiekvieno klasterio, siekiančio išnaudoti inovacinį potencialą ir didinti konkurencingumą, veiklos…

02 vasario d., 2021

Kauno biurų rinka metus pradeda su griausmu: „Blaster“ keliasi į verslo centrą BLC

Pandemijos sujauktą metų pradžią žymi vienas didžiausių sandorių Lietuvos biurų rinkoje. Verslo centrą BLC Kaune plėtojanti SBA nekilnojamojo turto bendrovė…