Konferencijoje dalyvius sveikino Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius. Savo kalboje jis akcentavo, kad būtina stiprinti Lietuvos klasterius, kad jie būtų orientuoti į kokybę, pritrauktų valstybės investicijas savo augimui. Klasteriai turi atnešti ekonominės grąžos tiek sektoriui, tiek visai valstybei.

Berlyno Inovacijų ir technologijų instituto dr. Gerdas Mejeris zu Kokeris (Gerd Meier zu Köcker) akcentavo pramonės transformaciją, technologijų konvergenciją ir naujų industrijų svarbą. Klasteriai norėdami tapti tarptautiniais turėtų labai gerai suprasti globalios rinkos poreikius, susipažinti sus Europinių klasterių bendruomenėmis, žinoti, kokie verslo ryšiai bei tikslai juos sieja ir kodėl. „Yra nemažai priežasčių, kodėl klasteriai turėtų norėti įsijungti į tarptautinius tinklus. Pirmiausiai, tai padeda didinti eksporto pajėgumus ir prideda didesnės vertės plečiant regioninį bendradarbiavimą, padeda įeiti į naujas rinkas, įgyti naujų kompetencijų ir yra daugybė kitų privalumų. Į tarptautinius klasterius nevertėtų eiti, jei verslai neturi konkurencingų produktų ar technologijų“, – pasakojo svečias. Nesėkmių priežastys yra susiję su pasitikėjimo, laiko trūkumu ir finansais. G. Mejeris akcentavo, kad pradėti eiti į tarptautinius klasterius reikėtų nuo asmeninių kontaktų, kuriuos reikia išnaudoti kaip galima plačiau. Taip pat ekspertas nesiūlė pradėti nuo Azijos ar kitų tolimųjų kraštų verslo misijų, pirmiausiai, ieškant naudingų kontaktų reikia pradėti nuo bendradarbiavimo artimesnėse, Europos šalyse.

Kitas konferencijos pranešėjas – Klasterių organizacijos „Clusterland Sweden“ generalinis direktorius, Mikaelis Gustafsonas (Micael Gustafsson), pasidalino praktine patirtimi. 2012 m. jis buvo pripažintas geriausiu klasterio koordinatoriumi Europoje. Jis teigia, kad klasteriai turi suprasti problemą, kas stabdo jų konkurencingumą, ir ieškoti tokių partnerių, kurie leistų praplėsti jų kompetencijas, pavyzdžiui patobulinti pakuotes, atnaujinti jų dizainą ir adaptuoti užsienio rinkoms, nes tai leistų žymiai padidintų šių prekių pardavimus.

Sėkmės istorijomis konferencijoje pasidalino keturi klasteriai: Sveikatingumo klasteris E-Vita, Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC), Lietuvos autodalių ir gamintojų eksportuotojų asociacija (LAuGEA) ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (Litmea).

MITA kartu su partneriais Všį „Versli Lietuva“ ir Lietuvos inovacijų centru trejus metus vykdė projektą KLASTER LT, kuris atspindi sistemingą darbą skatinant klasterizaciją Lietuvoje, suteikiant reikalingą pagalbą norintiems įsteigti ir vystyti klasterius. Bendradarbiaujant trims partneriams Lietuvoje sukurtas kompetencijų centras, kuris padeda ugdyti klasterių fasilitatorius ir profesionalus.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 klasterių. Vidutiniškai vieną klasterį sudaro apie 10 narių. Klasteriai klasifikuojami pagal jų brandą į besiformuojančius (12), besivystančius (21) ir brandžius (16).