Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas Lietuvoje buvo veikiau eksperimentinė veikla, tačiau dabar prognozuojama, kad klasterių įtaka Lietuvos ekonomikai – tik stiprės. MITA ekspertai įvardina penkias priežastis, kodėl klasterizacijos procesai pamažu pereina į kitą kokybinį lygmenį.

„Vienas lauke – ne karys. Ypač, jeigu nori būti konkurencingas Europos ir pasaulio mastu. Įmonės vis aktyviau ir drąsiau telkia savo resursus, klasterizacijos iniciatyvos plečiasi. Atsiranda patirtis ir branda vystant projektus, vis daugiau dėmesio skiriama klasterio tyrimų ir inovacijų kūrimo potencialo plėtojimui, apjungiamos pajėgos skverbiantis į naujas rinkas“, – komentavo MITA vadovas Kęstutis Šetkus.

Pirma: daugėja ir daugės brandžių klasterių

Šiemet MITA užsakymu VšĮ „Pokyčių tyrimų institutas“ vykdė klasterių tyrimą (dalyvavo 32 klasteriai) ir atliko Lietuvos klasterizacijos studiją (toliau – studija). Studijoje teigiama, kad Lietuvoje klasterizacijos procesai įgavo pagreitį 2010 – 2015 metais, kuomet organizacijoms atsirado galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis klasterizacijos plėtrai Lietuvoje.

Po aktyviausio klasterių kūrimosi periodo, 2016 metais, Lietuvoje buvo identifikuojami 75 klasteriai, tačiau šiemet 11 iš jų MITA atstovams konstatavo nutraukę savo veiklą. Lietuvos klasterizacijos studijos rengimo metu Lietuvoje buvo identifikuojami 64 klasteriai, iš jų – 48 aktyviai veikiantys klasteriai.

„Natūralu, kad po klasterių kūrimo bangos vyksta tam tikras evoliucijos procesas. Tai geras ženklas, nes matome, kad išlieka stipriausi, motyvuoti ir orientuoti į veiklos kokybę klasteriai. Studijos duomenys rodo, kad kol kas 3,1 proc. klasterių pagal pasiektus rezultatus būtų galima laikyti brandžiais, tačiau Lietuvos klasteriai uoliai dirba – net 87,5 proc. klasterių yra inovatyvaus vystymosi etape”, – situaciją komentavo MITA koordinuojamo projekto Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink) klasterių plėtros koordinatorė dr. Lina Skeberdytė. Anot jos,  Lietuvos klasterių rezultatai jau yra pradedami vertinti ir tarptautiniu mastu: du Lietuvos klasteriai buvo sertifikuoti ir įgijo Europos Sąjungos Bronzos meistriškumo žymą.

„Šie kokybės sertifikatai, meistriškumo žymės, atveria daug durų tarptautinėje rinkoje, todėl vienas iš projekto „InoLink“ tikslų – paskatinti klasterių brandą ir sertifikavimą. Projekte numatytos priemonės, kurios turėtų ne tik ugdyti klasterių kompetencijas, bet ir žymiai palengvinti sertifikavimo procesus. Tikimės, kad po dvejų metų turėsime dar mažiausiai 6 bronzos ir jau bent 1 sidabro sertifikatą įgijusius klasterius“, – klasterių brandą prognozavo „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė.

Antra: didėja klasterių narių skaičius

Spalį Ūkio ministro patvirtintoje, atnaujintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje nustatyta, kad klasterį turėtų sudaryti bent 5 nariai. Studijoje apskaičiuota, kad Lietuvoje klasteriai vidutiniškai jungia 13 narių. Kiek daugiau nei pusė klasterių jungia 20 narių, o kai kurių klasterių narių skaičius siekia net 30 ar 40.

„Pastaruoju metu pastebima tendencija – klasteriai ne tik orientuojasi į brandą, bet ir naujų narių pritraukimą. Pavyzdžiui, dauguma iš keturiolikos „InoLink“ projekte brandinamų klasterių šiemet pritraukė bent po vieną ar kelis naujus narius”, – komentavo klasterių plėtros koordinatorė dr. L. Skeberdytė.

Dr. L. Skeberdytės nuomone, klasterių stambėjimas – pozityvus reiškinys: „Nors stambūs klasteriai susiduria su savo specifiniais iššūkiais, tačiau kiekvieno nario atsinešamos kompetencijos prisideda prie klasterio galimybių plėtros.“

Trečia: gerėja klasterių MTEP infrastruktūra

Klasterių studijos respondentų duomenys rodo, kad  sėkmingam klasterio vystymuisi ypač svarbus yra klasterio narių darbuotojų kompetencijų ugdymas ir bendrų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų vykdymas, siekiant kurti naujus produktus ir paslaugas. Studijoje pažymima, kad pastaraisiais metais klasteriai daug dėmesio skyrė bendros infrastruktūros kūrimui: buvo įsigyjama nauja įranga, kuriamos ir plečiamos esamos laboratorijos.

Pagyvėjusios investicijos į MTEP infrastruktūrą siejamos daugiausiai su ES fondų lėšomis reikalingų priemonių įsigyjimui. Pavyzdžiui, vien po pastarojo priemonės „Inoklaster LT“ kvietimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami šešių klasterių projektai, kuriems numatyta skirti 5.45 mln EUR mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūros kūrimui. Į bendros infrastruktūros įsigijimą klasteriai planuoja investuoti ir ateityje.

Ketvirta: plėsis tarptautinių partnerysčių tinklas

 Klasterių tarptautiškumo ir tarpsektoriškumo plėtra yra strateginis šio laikotarpio tikslas tiek ES, tiek Lietuvoje. Nors kol kas Lietuvos klasterių dalyvavimo tarptautiniuose projektuose aktyvumas yra žemas, tačiau pastebėta, kad klasteriai vis didesnį dėmesį skiria dalyvavimui tarptautinėse partnerių paieškos misijose ir tarptautinėse parodose, o klasterių apklausos rezultatai atskleidė, kad klasteriai savo plėtrą planuoja dviem pagrindinėmis kryptimis – naujų produktų ir paslaugų plėtojimo bei bendrų pardavimų užsienio rinkose didinimo.

Anot dr. L. Skeberdytės, tyrimo metu apklausti Lietuvos klasteriai tarptautines iniciatyvas vertino dėl galimybių dalyvauti didesniuose projektuose, greičiau pasiekti savo klientą, padidinti pardavimus. Šiuo metu jau skaičiuojamos Lietuvos klasterių sėkmės istorijos: „Pavyzdžiui, Fotoelektros technologijų klasteris kartu su Vokietijos įmonėmis sukūrė itin perspektyvų sprendimą saulės modulių integravimui į pastatų fasadus, vysto saulės elementų technologijų projektą. Lietuvos Plastikų klasteris šiemet pradėjo vykdyti bendrą projektą su danais, organizavo tarptautinį renginį-projektų ECP4 platformos planavimo sesiją Vilniuje.“

Penkta: didėjantis dėmesys tarpsektoriniam bendradarbiavimui

Aktyviausiai klasterizacijos procesuose dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tačiau mokslo ir studijų institucijos bei viešojo sektoriaus subjektai vis dažniau įsitraukia į klasterių veiklą, ypač regionuose. Klasterių studijos duomenimis daugiausiai klasterių Lietuvoje veikia gamybos ir inžinerijos, IRT srityse, energetikos ir statybos bei kūrybinių industrijų srityse. Skaičiuojama, kad jau maždaug trečdalis (34,4 proc.) klasterių užsiima tarpsektorine veikla. Šią tendenciją iliustruoja ir Lietuvos klasterių žemėlapis.

„Klasterių tarpsektoriškumas yra svarbus dviem aspektais. Pirma, tokio tipo partnerystės skatina naujų vertės grandinių kūrimąsi ir padeda MVĮ konkuruoti globaliame kontekste. Antra, praktika rodo, kad tarpsektorinės partnerystės skatina kurti inovatyvius sprendimus, kurie padeda spręsti šiuolaikinės globalios visuomenės problemas ir prisideda prie 4.0 pramonės kūrimo“, – tarpsektoriškumo svarbą akcentavo MITA direktorius K. Šetkus.

Kas yra klasteris ir „InoLink“?

Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami kartu siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Lietuvos klasterizacijos studija– viena iš projekto „InoLink“ veiklų. „InoLink“ yra MITA koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.