Dėl įvesto karantino prasidėjus verslo suvaržymams, pasikeitus paklausai ir vartotojų įpročiams, įvairios pramonės šakos ėmė dairytis galimybių adaptuoti savo gamybos procesus. Vieni iš transformuotis išdrįsusių ir taip naujų galimybių sulaukusių – „InoLink“ projekte dalyvaujančių klasterių nariai.  

Anot Lietuvos klasterių tinklo atstovo  ir SMART FOOD klasterio vadovo Giedriaus Bagušinsko, krizės priverčia veikti greitai. Nors įmonių vadovai apie iššūkius ir galimybes tapti kitokiais kalba optimistiškai, niekas tokiais  šansais nesidžiaugia ir jų nelaukia. „Krizių jau turėję mūsų įmonių vyresnės kartos vadovai reagavo ramiau, jaunesniajai kartai tai buvo pirmas išbandymas. Aktyvūs klasteriai ir jų vadovai labai greitai sureagavo į situaciją, pirmas dvi savaites stengėsi padėti vieni kitiems visais klausimais. Klasteriai šiame etape buvo tarsi ryšininkai karo metu. Vėliau viskas susidėliojo į savo vietas, klasterių ir jų vadovų darbas grįžo į savo vėžes ir labiau planuojamas veiklas”. 

Krizinės situacijos visada parodo, kas yra kas, ir atskleidžia tikruosius sugebėjimus. „COVID19 pandemija klasteriams – galimybė parodyti savo vertę ir reikalingumą nariams. Vertę kuriantiems klasteriams ji padės tapti stipresniais, o kai kuriems tai gali būti paskutiniu tašku veiklos sustabdymui”, – neabejoja G. Bagušinskas. 

Mokslo ir verslo sinergija kovoje su COVID-19 virusu 

Paskelbus pasaulinę koronaviruso pandemiją, išaugo asmeninių apsaugos nuo koronaviruso priemonių paklausa. Į Lietuvos plastikų klasterio narės PET taros ir jos formavimo įrenginius gaminančios įmonės „Terekas” kvietimą atsiliepė Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio LITEK™ nariai. Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir UAB „Elas“ su kolegomis iš UAB „Elinta Robotics“ sugalvojo būdą, kaip adaptuoti ir panaudoti CO2 dujų lazerį PET plastikinių skydelių gamybai ir vos per tris dienas sukūrė efektyvią robotizuotą lazerinę apsauginių veido skydelių pjovimo sistemą. Dabar veido apsaugą nuo COVID-19 viruso galima išpjauti per 7,5 sekundės. 

„Džiaugiuosi, kad, suprasdami situacijos rimtumą, sugebame kūrybiškai mąstyti, susitelkti ir vien iš turimų išteklių, per nepilną savaitę sukurti ir paleisti automatizuotą, masinei gamybai pritaikytą sistemą”, – sako FTMC mokslininkas dr. Gediminas Račiukaitis. FTMC lazeriais išpjaustytus apsauginius veido skydelius jau naudoja Klaipėdos krašto ir Kauno klinikų medikai. Pirmoji siunta iškeliavo į Italiją, labiausiai nuo koronaviruso kenčiančią ES šalį. 

Nauji produktai – iš poreikio aprūpinti darbuotojus ir jų šeimas 

UAB „Laurema graphics“ džiaugiasi, kad dalyvavimas LAuGEA klasteryje pasiteisino ir pandemijos akivaizdoje. Įmonei sukūrus naujus produktus – vienkartines ir daugkartines išskirtinio dizaino „SilverPlus“ technologija praturtintas veido kaukes – klasteris labai padėjo viešinimu. 

Apsauginės veido kaukės UAB „Laurema graphics“ asortimente atsirado iš poreikio aprūpinti darbuotojus ir jų šeimas bei suteikti paramą  tiems, kuriems to labiausiai reikia – slaugos namams, ligoninėms. Įmonės direktorė Jūratė Kasperavičienė teigia, kad ši transformacija buvo proga patikrinti komandą: „Ir naujus produktus, ir pardavimų kanalų paiešką komanda priėmė noriai – visi mokėsi atlikti jiems nebūdingus darbus, sulaukta iniciatyvų, kaip pagreitinti procesus. Įsitikinome, kad turime komandą, kuri gali mobilizuotis, greitai persiorientuoti ir pasiskirstyti užduotimis. Dalis žmonių liko dirbti įprastų darbų ir kurti naujus produktus, kuriuos pristatysime ateinančiose parodose ir į darbus grįžusiems klientams. Norėjome kuo mažiau žmonių išleisti į prastovas, išlaikyti visą kolektyvą – kol kas tai puikiai pavyksta“. Šiuo metu įmonė kaukes eksportuoja į Vokietiją, Angliją, Latvija, Lenkiją. Jeigu turės užsakymų, daugkartines kaukes planuoja gaminti ir toliau.  

Į naują prekių grupę pateko be reklamos 

Automobilių skysčius gaminanti UAB „Lesta“, atsiradus dideliam rinkos poreikiui, pradėjo gaminti dezinfekcinius rankų ir paviršių skysčius. „Transformacija nebuvo visiškai netikėta – stebėjome, kas vyksta pasaulyje. Buvo laiko klausimas, kada šis virusas pasieks ir mus“, – teigia įmonės vadovas Mindaugas Stankevičius. Galimybė gaminti dezinfekcinius skysčius pradėta svarstyti todėl, kad įmonė tam turėjo visas technines galimybes: gamybos linijos pritaikytos išpilstyti didelius kiekius cheminių skysčių, nuosava laboratorija ir chemikai, galintys užtikrinti naujo produkto kokybę, pagrindinė žaliava – etilo alkoholis, buvo naudojama įmonės gaminamuose automobiliams skirtuose produktuose. 

„Dar negavę leidimų gaminti dezinfekcinius skysčius, rizikavome užsakydami didelius kiekius pagrindinės žaliavos, taros ir kamštelių. Bet rizika pasiteisino – nereikėjo laukti žaliavų, tad, vieni pirmųjų iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavę leidimus, galėjome greitai pradėti gamybą. Vėliau spirito kainos stipriai išaugo, tad šioje vietoje mums pavyko sutaupyti. Ėmus rinkoje trūkti taros bei purkštukų, mes jų turėjome, kadangi buvome nusipirkę iš anksto“, – pasakoja M. Stankevičius. 

Džiugu, jog visa komanda suprato situacijos rimtumą. Gamykla dirbo dviem pamainomis darbo dienomis bei savaitgaliais. Nemažai klasterio LAuGEA, kuriam priklausome, narių kreipėsi į mus dėl dezinfekcinio skysčio bei padėjo jį išplatinti. Pirmiausia dezinfekciniais skysčiais buvo aprūpintos valstybinės įstaigos: ligoninės ir kitos sveikatos įstaigos (didžioji dalis dezinfekcinio skysčio išvyko kaip parama), Krašto apsaugos ministerija. Tuomet dideli kiekiai išvežti didiesiems prekybos tinklams, vaistinėms ir degalinėms, kad priemonė būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui.  

Transformacija karantino laikotarpiu leido įmonei patekti į naują prekių grupę beveik be išlaidų reklamai. Išaugo „Lesta“ prekių ženklo žinomumas – įmonė tapo žinoma ne tik automobilinių skysčių, bet ir kosmetikos bei higienos prekių kategorijoje. Tikėtina, kad pasibaigus karantinui vartotojams bus įprasta dezinfekavimo priemones turėti rankinėse, automobiliuose ar namuose, tad dezinfekcinius skysčius įmonė jau įtraukė į savo produktų krepšelį. 

Nauji vartotojų įpročiai skatino ieškoti alternatyvų  

SMART FOOD klasteriui priklausantys maisto ir gėrimų gamintojai karantino metu gamina tą pačią produkciją, tačiau daugiau dėmesio skiria saugos priemonėms. UAB „Volfas Engelman“ apsauginę foliją kai kuriems produktams naudojo ir iki šiol, tačiau plintant virusui ja pradėjo dengti visus kitus į skardines pilstomus gėrimus: girą, energinius gėrimus, limonadą. UAB „Biržų duona“, pajutusi šviežiai iškeptos duonos bei konditerijos pardavimų kritimą ir suprasdama, jog žmonės bijo, kad virusas gali plisti per  atvirai parduodamus produktus, pasirūpino saugiomis pakuotėmis.  

Besikeičiant vartotojų įpročiams ieškoti alternatyvų buvo priverstos ir Nacionaliniame maisto ūkio klasteryje (NaMŪK) dalyvaujančios įmonės. Apribojus dalies fizinių parduotuvių, kuriose buvo pardavinėjama UAB „Mėlynė“ produkcija, ir restoranų, kuriems buvo tiekiama produkcija, veiklą, įmonės apyvarta krito iki minimumo. Tikėdamasi išlaikyti esamus ir siekdama pritraukti naujų klientų, įmonė savo verslo modelį perorientavo į prekybą internete.

UAB „Rūta”, matydama apsipirkimo prekybinėse elektroninėse platformose augimą, kovo mėnesį pradėjo analizuoti Lietuvos rinką ir patekimo į pagrindines elektroninės komercijos platformas galimybes, o balandžio mėnesį saldainių fabrikas jau bendradarbiavo su didžiosiomis pardavimų platformomis bei įkūrė savo elektroninę parduotuvę. „Negandos verslą tik sustiprina ir skatina ieškoti naujų, efektyvių, verslui neįprastų, bet naudingų sprendimų“, – teigia SMART FOOD ir NaMŪK klasterių narės UAB „Rūta“ direktorius Rolandas Pridotkas.

Kino festivalio organizatorių pastangas pastebėjo ir tarptautinė žiniasklaida 

Lietuvoje paskelbus karantiną festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriams per 168 valandas pavyko metus organizuotą festivalį iš kino teatrų perkelti į namų kino platformas. Sprendimo festivalio nedaryti ar nukelti jie teigia net nesvarstę: „Jeigu būtume nieko nedarę arba atidėję nežinomam laikui, būtume sau nepataisomai pakenkę ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Kiekviename pokyčių žingsnyje bandėme įsivertinti, kiek priimami sprendimai pakenks/padės finansiškai, kokią įtaką jie darys komandos psichologinei būsenai. Festivalio perkėlimas išmokė veikti ekstremaliose situacijose, pastiprino komandinį darbą, komandos narių tam tikrus įgūdžius bei profesines žinias“.    

Pernai 19-oje miestų „Kino pavasario“ seansuose apsilankė per 126 tūkst. žmonių, o šiemet, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, žiūrovų skaičius pasiekė net 151 tūkstantį. Taigi, nors nuostolių visiškai išvengti nepavyko, žengti žingsniai organizatoriams padėjo juos stipriai sumažinti. 

Atsižvelgdama į tebegaliojančius draudimus kultūros renginiams, festivalio komanda sukūrė ir visiškai naują karantino saugos reikalavimus atitinkančią patirtį – Vilniaus oro uoste greta lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takų atidarė autokino teatrą „Aerokinas“. Organizatoriai teigia, kad šis projektas – labai rizikingas finansiškai, bet tuo pačiu itin aktualus. Žinia apie karantino sąlygomis pasitelktą autokino formatą jau pasklido ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Keičiantis sąlygoms, kis ir pats projekto formatas –  vasarą projektą planuojama perkelti ir į kurortinių miestelių oro uostus, aerodromus ar kitas viešąsias erdves. 

Organizatoriai teigia, kad šiuo neįprastu laikotarpiu, dalyvavimas Vilniaus kino klasterio suburtoje kino bendruomenėje padeda orientuotis bendrose kino rinkos tendencijose, o koncentruotos refleksijos daro įtaką įstaigos veiklos vystymui. 

Lietuvių fintech startuolis pasiūlė unikalią pagalbos verslui idėją 

Klaster.lt tinkle dalyvaujančio Fintech Lithuania klasterio narys – lietuvių įkurtas fintech startuolis „Bankera“ pandemijos akivaizdoje pasiūlė sprendimą, padedantį smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. 21 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 140 šalių suvienijusiame hakatone #EUvsVirus lietuvių fintech komandos sukurtas sprendimas „Bankera Business Care“ pripažintas geriausiu „Skaitmeninių finansų“ kategorijoje.   

Komanda siekė rasti sprendimą, kaip padėti verslams, kurie dar iki krizės buvo valdomi atsakingai ir neturėjo skolų, tačiau dabar susidūrė su finansinėmis problemomis. Daugiausiai dėmesio buvo skiriamas įmonėms, kurių veikla nepatenka po valstybės ar Europos Sąjungos skiriamos finansinės pagalbos dėl nuostolių nuo COVID-19 pandemijos kriterijais.  

„Bankera“ modelis inovatyvus tuo, jog paskola įmonei suteikiama pusę jos laiduojant įmonės partneriui. Tokiu būdu karantino sąlygas išgyvenančios įmonės gali viena kitai pagelbėti. Verslų rizikos vertinimas vykdomas atsižvelgiant ir į COVID-19 keliamos rizikos kriterijus pagal geografiją ir įmonių veiklos sektorių. „Bankera“ komanda šiuo metu toliau vysto sprendimą ir žada pradėti teikti finansavimo paslaugas smulkiam bei vidutiniam verslui visoje Europoje artimiausiu metu. 

Lietuvoje hakatoną #EUvsVirus organizuoti padėjo ir dalyvių bendruomenę subūrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).  

Krizės pamokos „InoLink“ klasteriams 

MITA vykdomo InoLink projekto, kuriame dalyvauja dauguma minėtų klasterių, vadovė Jolita Razumienė džiaugiasi, kad  klasterių nariai ne pasyviai laukė valstybės pagalbos, o patys ieškojo naujų galimybių ir padėjo kitiems: „Jei klasteris kuria pridėtinę vertę, dalyvavimas jame neabejotinai naudingas ir įprastu metu, ir per krizę. Klasterių pagalba savo nariams ir bendradarbiavimas su kitais klasteriais pandemijos akivaizdoje apėmė veiklas nuo operatyvaus dalinimosi aktualia informacija, atstovavimo valstybinėse institucijose iki konsultacijų buhalteriniais klausimais ir netgi viešinimo apie naują įmonių gaminamą produkciją. Daug „InoLink“ projekte dalyvaujančių klasterių narių greitai sureagavo į pasikeitusią situaciją rinkoje: ribojimus, paklausą bei naujus vartotojų įpročius. Išdrįsusieji transformuotis įgijo neįkainojamos patirties ir naujų kompetencijų. Kai kuriems rizika ne tik pasiteisino – pavyko išlikti ir išsaugoti darbo vietas, – bet ir atvėrė visiškai naujas galimybes ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose”.  

„InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru vykdo nuo 2016 m.  Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.