Lapkričio 25 d. Vilniuje įvyko tarptautinis skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“, Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros  (MITA) organizuojamas „Agromaisto forumas 2021“. Forumas pritraukė 2 000 skirtinguose sektoriuose veikiančių dalyvių, iš kurių net ketvirtadalis iš užsienio. Pagrindinė jo tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas, skatinant visų maisto pramonės veikėjų bendradarbiavimą: nuo ūkininko iki politinių sprendimų priėmėjo.

„Forumo sėkmę liudija didžiulė skirtingų sektorių, įvairių valdžios institucijų ir vietinės inovacijų ekosistemos įtrauka. Šiemet forumas pritraukė gausiausią būrį ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos ir net pasaulio žemės ūkio ir maisto sektoriaus įtakingiausiųjų. Diskusijų ir pranešimų metu išgirdome aiškius siūlymus, ką turime daryti, jei norime Lietuvoje įgyvendinti tvarią maisto vertės grandinę, spręsti regionų problemas bei kurti palankesnę inovacijų ekosistemą tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu. Džiugu, kad galima matyti vis didesnį tarpsektorinį sutarimą: agromaisto sektorius turi būti vienas iš prioritetinių sektorių Lietuvoje.  Norėdami tai įgyvendinti turime visi kartu sėsti prie apskritojo stalo ir parengti aiškią žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities viziją, kurios gairės buvo nubrėžtos forume vykusių pristatymų ir diskusijų metu“, – „Agromaisto forumo 2021“ sėkme džiaugėsi „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Į pagalbą robotai, moterys ir investicijų šaltiniai

„Agromaisto forumas 2021“ šiemet vainikavo visą virtinę maisto tvarumui skirtų renginių.  Artėjant forumui buvo surengta HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorija, tarptautinės kūrybinės dirbtuvės apie netechnologinius robotikos iššūkius ir „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitė.

Forumo dalyvių gyvai ir virtualiai laukė beveik 50 Lietuvos ir užsienio pranešėjų. Verslo ir politikos atstovai į tvaraus maisto problemą žiūrėjo iš įvairiausių pusių. Atskiros forumo dalys buvo skirtos robotikai, inovatyviam maistui, regionų vystymui ir net moterų įgalinimui agromaisto sektoriuje. Buvo nagrinėjama dekarbonizacija, Lietuvos agromaisto sektoriaus ateities vizija, investicijų ir finansavimo galimybės žaliosios transformacijos kontekste.

Veiksmų plano paieškos

Pasak renginio organizatorių, forumui buvo išsikelti keli tikslai.  Forumu siekiama paskatinti diskusijas dėl tvarios maisto vertės grandinės ir jos įgyvendinimo priemonių bei paraginti suinteresuotas šalis imtis konkrečių naujų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.

Forumas – įvairių suinteresuotų šalių raginimas imtis konkrečių naujų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu su pamatuojamais rezultatais.

„Šių metų forumas, įsitraukusių dalyvių mintys bei labai įvairialypė publika, stebėjusi forumą internetu, parodė, kad šio sektoriaus situacija, iššūkiai, tendencija bei ateitis yra svarbi labai plačiam visuomenės ratui. Be to, pirmąkart į forumą įsitraukė toks gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tai dar labiau aktualizuoja temas, apie kurias mes kalbėjome renginio metu. Dabar mūsų tikslas yra užtikrinti, kad šios temos nebūtų užmirštos. Apie jas toliau aktyviai diskutuoti privalo tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai. Tikimės, kad skirtingų suinteresuotų pusių išreikštas noras bendradarbiauti, skatinti agromaisto inovacijas bei įgyvendinti tvarią maisto vertės grandinę Lietuvoje išsivystys į naują bendrą formatą, kuris leis mums parengti aiškias visų sutartas gaires ir siūlymus žemės ūkio ir maisto sektoriaus vystymui“, – apie tolimesnius žingsnius po forumo pasakojo Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Novatoriai apsikeitė ir mintimis, ir kontaktais

Agromaisto 2021 forumo metu vyko speciali B2B (verslas verslui) sesija tinklaveikai, kurią globojo renginio partneriai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra su projektu „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“.

„Šiandien norėdami būti stiprūs, augantys ir atsparūs iššūkiams nebegalime būti užsidarę. Privalome kalbėtis su partneriais ir kolegomis tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu. Tinklaveika yra tai, kam turime skirti didžiulį dėmesį, jei norime atrasti naujas bendradarbiavimo formas, kurios didintų mūsų konkurencingumą, leistų kurti naujus produktus, įžengti į naujas rinkas bei būti atsparesniems rinkos pokyčiams. Tokių susitikimų metu prasiplečia ne tik mūsų pažinčių ratas, bet ir gimsta naujos idėjos, kurios vėliau tampa komercinėmis sėkmėmis versle ar net rimtais kokybiniais šuoliais moksle“, –tinklaveikos naudą pabrėžė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

„Agromaisto forumo 2021“ tinklaveikos sesijoje dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių iš skirtingų ES šalių. Susitikimuose dalyvavę verslo atstovai specializuojasi labai skirtinguose sektoriuose nuo IT sprendimų, energetikos, logistikos iki žemės ūkio, maisto inžinerijos, chemijos, švietimo, pramonės ar akvakultūros.

Ypatingas dėmesys klasteriams

Inovacijų skatinimui skirta B2B sesija – viena iš 16, kurias organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros įgyvendinamas „InoLink“ projektas. Kitąmet numatyta organizuoti bent 6 tokio pobūdžio renginius klasteriams bei jų nariams, veikiantiems įvairiuose sektoriuose. Pasak „InoLink“ projekto vadovės J. Razumienės,  penkerių metų projekto praktika rodo, kad gyvų renginių metu vykdoma tinklaveika duoda geriausių kokybinių ir kiekybinių rezultatų. „Brandindami klasterius ir konsultuodami jų narius skiriame didelį dėmesį inovacijų skatinimui ir partnerių paieškai. Siekdami sukurti daugiau galimybių organizuojame tarptautines B2B (verslas verslui) sesijas ir komandiruotes į užsienį“, – pasakojo J. Razumienė.

„InoLink“ projekto vadovė pabrėžė klasterių vertę plėtojant tarptautinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą: „Klasterizacijos procesuose dalyvauja ne tik įmonės, bet ir mokslo institucijos bei viešojo sektoriaus subjektai. Tai ideali terpė ieškant kompleksinių problemų sprendimų ir inovacijų. Šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos klasterių užsiima tarpsektorine veikla. Dalyvavimas tarptautinio ar Lietuvos klasterio veikloje atveria į didesnės apimties ir svarbesnius tarptautinius projektus, kurie orientuoti į globalius iššūkius, tokius kaip tvaraus maisto tiekimo grandinės kūrimas“.

„AgriFood Lithuania DIH“ – Lietuvos atstovas tarptautinėje arenoje

„AgriFood Lithuania DIH“ yra skaitmeninių inovacijų centras, jungiantis daugiau nei 60 svarbiausių Lietuvos verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus partnerių tam, kad būtų įgyvendinta žemės ūkio, maisto ir susijusių sektorių skaitmeninė transformacija. Skaitmeninis inovacijų centras jungia skirtingas suinteresuotas šalis su tarpsektoriniais veikėjais siekdamas visapusiškai remti pažangių agromaisto technologijų tyrimus, plėtrą ir diegimą. Nuo 2021 m. kovo mėn. „AgriFood Lithuania DIH“ yra didžiausios Europoje maisto inovacijų iniciatyvos EIT FOOD centras Lietuvoje.

„AgriFood Lithuania DIH“ dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru (LIC) įgyvendinamame projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ ir priklauso Lietuvos klasterių tinklui. „InoLink“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Šiuo metu projekte dalyvauja daugiau nei 20 įvairių sričių klasterių. „InoLink“ projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.