02 gegužės d., 2022

Ką Lietuvoje nutarė Europos klasterių lyderiai?

Dėl karo Ukrainoje įvykę geopolitiniai pokyčiai pastūmėjo verslus permąstyti savo strategijas ir verslo modelius bei privertė tiek pertvarkyti esamas tiekimo grandines, tiek ieškoti naujų. Be to, tai paskatino visus mąstyti apie dar gilesnę integraciją į Europos Sąjungos bendrąją rinką, kadangi ji padėtų amortizuoti tokių staigių ir nuo pačių įmonių nepriklausomų pokyčių atsiradimo galimybę. Tad Europos Komisija renginiui, vykusiam balandžio 26–27 dienomis, kuriame buvo kalbama apie rizikos šalinimą, atsparumo didinimą ir kuriamų vertės grandinių stiprinimą Europoje geopolitinių iššūkių akivaizdoje, neatsitiktinai pasirinko Lietuvą. Mūsų šalis tapo viena iš pagrindinių „Clusters meet Regions“ renginių ciklo vietų.

Atviro visuomenei renginio metu Vilniuje susirinkę Europos klasterių lyderiai kartu su Europos Komisijos atstovais, Lietuvos valdžios pareigūnais bei verslo lyderiais aktyviai diskutavo apie Senojo žemyno klasteriams aktualias problemas ir jų sprendimo būdus siekiant sustiprinti bendradarbiavimą regione.

Renginys pritraukė dalyvių iš visos Europos – nuo Maltos iki Švedijos bei nuo Portugalijos iki Estijos. Tiek skirtingomis kalbomis šnekančių verslo bendruomenių lyderių Lietuvoje turbūt nebuvo nuo pandemijos pradžios. Konferencijos ir kitą dieną vykusių individualių verslo susitikimų (angl. matchmaking) sesijos rimtumą ir didelį įtraukimą atspindėjo ir solidus organizatorių būrys. Prie Europos Komisijos organizuojant šį tarptautinį verslo renginį prisidėjo LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Europos klasterių bendradarbiavimo platforma (ECCP), „AgriFood Lithuania DIH“, „SmartFood“ klasteris bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Klasteriai – svarbus instrumentas

Renginį atidaręs už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton teigė, kad šiandien susiduriame su iki šiol precedento neturėjusiomis krizėmis. Nuo koronaviruso pandemijos iki brutalios ir nepateisinamos Rusijos agresijos Ukrainoje bei Kinijos veikimų prieš Lietuvą nesilaikant Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Anot jo, būtinos sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos ekonomiką, paveikė ir Europos verslus bei atskirus sektorius, tiekimo grandines. Europos Komisijos narys pažymėjo, kad pamoka, kurią turime išmokti, yra stiprios ir atsparios vieningos rinkos turėjimas. T. Breton nuomone, klasteriai prie to gali reikšmingai prisidėti ir jau įrodė, kad gali būti svarbūs. „Laikas pradėti tarpusavyje kalbėtis be užsibrėžtų išankstinių linijų ir tabu. Be to, būtinos stiprios partnerystės ir bendradarbiavimas tarp Europos verslų, politikos kūrėjų ir įgyvendintojų. Tai ir prasideda nuo tokių renginių kaip šis Vilniuje“, – pranešimą užbaigė Europos Komisijos narys T. Breton.

Europos Industrinės politikos darbotvarkę pristatęs EK departamento, atsakingo už valdyseną ir ryšius, direktorius Jakub Boratynski išskyrė šiuos pagrindinius tikslus: stiprinti bendrosios rinkos atsparumą, išanalizuoti ir išspręsti egzistuojančias strategines priklausomybes, paspartinti dvejopą transformaciją ir bendrai sustiprinti verslo atsparumą. Anot EK atstovo, klasteriai yra svarbi šių tikslų įgyvendinimo dalis, todėl jiems yra ir bus suteikiami įrankiai, padėsiantys šiuos tikslus įgyvendinti.

J. Boratynski įvertindamas „Clusters meet Regions“ renginių ciklą teigė, jog tokias konferencijas Europos Komisija organizuoja tam, kad klasteriai ir politikos kūrėjai būtų suvesti bendram dialogui. Tai padeda klasteriams būti aktyviau įtrauktiems į politikos kūrimą ir įgyvendinimą, didina įvairių valdžios institucijų informuotumą apie klasterių potencialą bei skatinama bendradarbiavimą tarp įvairių Europos regionų sektoriniu ir tarpsektoriniu mastu.

Europos Komisijos pareigūnų nuomonei pritarė renginyje dalyvavusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė. „Klasteriai yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos ekosistemos dalis, kuri stipriai prisideda prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų tokių kaip lazerių industrija, biotechnologijų sritis bei pažangių žemės ūkio technologijų, produktų ar maisto gamyba augimo. Be to, klasteriai padeda vystytis Lietuvos regionams. Kaip ministerija labai tikimės, kad tokiuose renginiuose Lietuvos verslas atras tvarių ir ilgalaikių partnerysčių“, – renginio metu teigė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Kas yra klasteriai?

Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė vaizdingai atsakė į klausimą, kurio dažnai mažiau su klasterių veikla susipažinęs žmogus nedrįsta viešai paklausti.

Kas yra klasteris? Tokį klausimą jai uždavė septynmetis sūnus prieš šį renginį. Atsakymo paieškomis ji pasidalino su renginį stebėjusiais svečiais iš daugiau nei 30 valstybių, kurių daliai tai irgi buvo pirmoji pažintis su klasterių bendruomene.

„Teoriniame lygmenyje tai verslo bendruomenės, dažnai apribotos aiškia geografine padėtimi ir veikiančios kartu. Kita vertus, kas yra klasteris skaitmeniniame amžiuje, kada viskas yra labai lengvai pasiekiama? Man klasteris yra grupė organizacijų, dirbančių kartu, kuri gali būti matoma kaip viena sistema. Labai svarbu pabrėžti, kad klasteriai turėtų būti matomi kaip viena kartu dirbanti sistema, kuri reikšmingai prisideda prie vieningos rinkos ir verslų bei valstybių atsparumo didinimo, dvejopos transformacijos, regionų stiprinimo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo“, – viename iš labiausiai įsiminusių konferencijos pranešimų teigė Lietuvos klasterių tinklo ir „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė- Alešiūnienė.

Verslo susitikimų renginyje – naujos partnerystės

Antrąją didžiausius Senojo žemyno klasterius iš visos Europos sukvietusio renginio dieną vyko B2B susitikimų sesija. Tai buvo „MITA“ koordinuojamo projekto „InoLink“ inicijuota verslo partnerių paieškos sesija, skirta bendradarbiavimui regione stiprinti. Jos metu susitiko daugiau nei 230 verslų atstovų iš 31 valstybės, kurie turėjo galimybę pristatyti save ir atrasti naujus kontaktus plečiant savo veiklą į naujas rinkas užsienyje.

„Tokie susitikimai suteikia neįkainojamos patirties, naujų idėjų, kontaktų ir galimybę save pristatyti per labai trumpą laiką labai plačiam ratui potencialų partnerių. Nors dažniausiai tai buvo pirmieji kontaktai, po kurių iškart negimsta sutartys ir kontraktai, tačiau užsimezgusi sėkminga partnerystė ir sutarti susitikimai ateityje gali leisti įmonėms pakankamai greitai atrasti naujas eksporto rinkas ir patikimus ilgalaikius partnerius“, – šių susitikimų svarbą pabrėžė Lietuvos klasterių tinklo prezidentas ir „LitMEA“ direktorius Giedrius Bagušinskas.

Projektą „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ koordinuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).


Kitos naujienos

20 balandžio d., 2022

Prisidėkite prie siekių skatinti Lietuvos pramonės skaitmenizavimą: apklausa

Spartesnis Lietuvos pramonės skaitmenizavimas gali padėti šalies įmonėms tapti dar konkurencingesnėmis pasaulinėse rinkose. Norėdami rasti atsakymus į klausimus, kaip ir…

14 balandžio d., 2022

Kviečiame į Clusters Meet Regions sesiją Vilniuje

ES įmonės šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, kurie kyla dėl pandemijos ir geopolitinės situacijos. Dažnu atveju įmonėms tenka pertvarkyti…

29 kovo d., 2022

Lietuvos švariųjų technologijų klasteris iš Londono grįžo ne tuščiomis

Kovo 22-23 d. Londone vyko Ecosystem Exchange:Greentech renginys, kurį organizavo Britanijos ambasados Baltijos ir Skandinavijos šalyse kartu su Švedijos prekybos…

25 kovo d., 2022

NaMuk naujų klasterio partnerių dairėsi IFE 2022 parodoje

Prieš kelias dienas Londone pasibaigė viena svarbiausių tarptautinių maisto ir gėrimų parodų IFE 2022, kurioje dalyvauja inovatyviausi maisto ir gėrimų…