Ispanija tapo viena iš Europos šalių, kurią 2008 m. ekonominė krizė palietė skaudžiausiai. Su dideliu nedarbu ir lėšų trūkumu susidūrusi valdžia, be kitų sprendimų, atsisakė remti atsinaujinančią energetiką. Padarinių ilgai laukti neteko: turistų mėgstamame, tačiau nuo oro taršos smarkiai kenčiančiame Rytų Ispanijos Valensijos regione dėl to bankrutavo daugiau kaip pusė švarios energijos gamintojų.

Toks iššūkis privertė transformuotis Valensijos atsinaujinančios energetikos klasterį „AVAESEN“, kurio vadovė Bianca Dragomir tapo pirmąja moterimi, 2016 m. laimėjusia geriausios klasterio vadovės Europoje titulą. Atsidūręs ties pasirinkimu, ar prisitaikyti prie ekonominės krizės padarinių, ar keistis, klasteris 2013 m. savo statusą pakeitė į savarankiškai finansuojamą paslaugų teikėją ir tapo verslo varikliu ne tik savo regione, bet ir užsienyje.

Tai, kad klasteris nėra tik formali įvairių verslo bei viešojo sektoriaus institucijų partnerystė, „AVAESEN“ patvirtina savo pavyzdžiu. Jis vien Ispanijoje tiesiogiai prisidėjo prie 70 startuolių veiklos, o netiesiogiai – prie 275 startuolių užsienyje, daugiausiai Pietų ir Rytų Europoje. Į Lietuvą atvykstanti B. Dragomir pripažįsta, kad Europai smogusi ekonominė krizė padėjo atskleisti tikrąjį klasterių veiklos potencialą.

Suderinti nesuderinamą

Ispanija jau kuris laikas nesėkmingai kovoja su transporto priemonių užterštu oru ir siekia svarbiausio tikslo – atitikti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Ne išimtis ir Valensijos regionas, štai todėl atsinaujinančios energijos gamintojų bankrotai regionui buvo skaudus smūgis.

„Prieš kurį laiką pajutome, kad mūsų regione trūksta vietos savivaldos ir verslo bendradarbiavimo santykių, ryšių. Vienas sektorius vis nuogąstaudavo, kad negali pasiekti kito. Tuo pat metu Ispanijoje gilėjo oro užterštumo problema, o atlikus tyrimus buvo aišku, kad 70 proc. oro taršos sukelia miestiečių transporto priemonės ir kita miestuose vykdoma veikla. Pademonstravome atvirumą ir inicijavome „Smart cities“ projektą – tai tarsi klasteris klasteryje“, – B. Dragomir.

Šiuo metu „AVAESEN“ klasteris vienija 30 Valensijos regione esančių miestų savivaldybių, 40 privačių verslo kompanijų, 3 universitetus, kitus investuotojus ir remiančias organizacijas. Tarp klasterio narių – tokie tarptautiniai koncernai kaip „Veolia“, dirbantis ir Lietuvos šilumos tiekimo sektoriuje.

„Kartu siekiame bendro tikslo: rasti būdą sumažinti oro taršą išsaugant aktyvią pramonę ir verslo interesus, išlaikant darbo vietas ir patogų privačių gyventojų judėjimą“, – teigia klasterio vadovė.

Į Vilniuje organizuojamą pirmąjį Baltijos klasterių forumą bei verslo kontaktų mugę atvykstančios B. Dragomir nuomone, populiariai klasteris suprantamas kaip įvairių sektorių atstovų susijungimas į vieną įmonę viename regione. Tačiau šis suvokimas Europoje kinta priklausomai nuo vietos, veiklų, poreikių. Ir kiekvienam reikia atrasti savo sėkmės receptą, kurių bus ieškoma ir parodoje „Balttechnika 2018“ vyksiančiame forume.

Vadovas nelygu vadovui

2017 m. parengtoje Lietuvos klasterizacijos studijoje nurodoma, kad šalyje mokslas vis dar sunkiai mezga kontaktus su verslu, o pastarojo atstovai retai kada mato realią bendradarbiavimo naudą. Jau veikiančių klasterių atstovai ne visuomet skiria dėmesio rinkodarai ar vadybai – tik šiek tiek daugiau nei pusė visų Lietuvoje egzistuojančių klasterių pajėgia išlaikyti po vieną žmogų klasterio valdymui.

B. Dragomir pabrėžia, kad verslo atstovų bei kitų institucijų telkimas prasideda nuo lyderio vizijos, o sėkmingas, visas sritis vienijantis vadovas kiekvienam klasteriui yra būtinas.

„Klasteris privalo turėti vieną lyderį, čempioną, kuris matytų bendradarbiavimo ir augimo galimybes ten, kur kiti jų nemato ir rastų bendrą kalbą su visų sektorių – mokslo, verslo, visuomenės, valdžios sprendimų priėmėjais, dalyvautų palankesnės klasterių politikos formavimo procesuose. Vadovas turi mąstyti įvairiapusiškai ir užtikrinti efektyvų klasterio veikimą, skatinti rezultatus – be koordinavimo proceso šie veiksniai yra neįmanomi“, – teigia ji.

B. Dragomir nuomone, Baltijos šalys sprendimų klasterių kol kas ieško nedrąsiai, tačiau tikrai turi didelio potencialo tapti tvirtesnėmis šioje srityje.

„Šiuo metu yra nemažai sėkmės pavyzdžių, galimybių mokytis, jungtis, bendradarbiauti. Mano požiūriu, bet kuris jau sėkmingai pasaulyje veikiantis klasteris yra atviras bendradarbiavimui su įvairių šalių specialistais. Žinoma, viskas prasideda nuo strategijos ir įsivardinimo, ką norite pakeisti ar pasiekti, o tuomet reikia pradėti sunkiai ir nuosekliai dirbti suprantant, kad procesas gali koreguoti jūsų viziją ir strategiją“, – sako B. Dragomir, gegužės 16 d. atvykstanti į parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantį Baltijos klasterių forumą, kurį organizuoja Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Naujausiais MITA užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 48 aktyviai veikiantys klasteriai, o 12 iš jų dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink). 8 savo ruožtu bus įvertinti tarptautiniais bronziniais bei sidabriniais sertifikatais.

Aktyviausiai klasterizacijos procesuose Lietuvoje dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, o daugiausiai klasterių veikia gamybos ir inžinerijos, IRT srityse, energetikos ir statybos bei kūrybinių industrijų srityse. Skaičiuojama, kad jau maždaug trečdalis klasterių užsiima tarpsektorine veikla.