Parduotuvės lentynoje pastebėjęs inovatyvų lietuvišką maisto produktą mažai kas susimąsto, kokių sąlygų reikėjo jam sukurti. Ir tik retas, rinkdamasis funkcinį maistą, fermentuotą gėrimą ar pagardus, žino, kad jį sukūrė unikaliomis galimybėmis Nacionaliniame maisto ūkio klasteryje (NaMŪK) pasinaudojusios įmonės.

„Klasteriuose dalyvaujančios įmonės turi aibę galimybių, nes tarp jo narių vykstanti sinergija spartina žinių perdavimą ir technologijų diegimą, naujų idėjų plėtrą, inovatyvių produktų vystymą, padeda lengviau pritraukti investicijas ar pasinaudoti finansinių programų parama“, – pabrėžia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys.

Konkurencingumui išlaikyti būtinos inovacijos

2006 m. įkurtas Nacionalinio maisto ūkio klasteris šiuo metu vienija 25 narius. Svarbiausias jo uždavinys – išskirtinių ir inovatyvių aukštesnės pridėtinės vertės produktų iš lietuviškų žaliavų kūrimas. Bendradarbiaudamos su mokslininkais ir tarpusavyje, klasteriui priklausančios įmonės taiko naujausias maisto gamybos technologijas, plečia asortimentą ir kuria visiškai naujus produktus. Narystė NaMŪK skatina ne tik skaitmenizaciją ir žiedinės ekonomikos principų taikymą, bet ir konkurencingumą, tad aukščiausios kokybės sveika ir ekologiška produkcija jau paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

„Norint išlaikyti turimas pozicijas ir sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu, inovacijos turi būti neatsiejama tradicinės pramonės dalis. Šalia anksčiau vyravusių tradicinių populiarėja inovatyviais sprendimais grįsti kokybiški ir sveiki produktai. Taigi, bronzinę žymą turintis Nacionalinis maisto ūkio klasteris yra puikus pavyzdys, kaip mokslas, bendradarbiaudamas su verslu, keičia Lietuvos maisto gamybos industriją“, – pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamo klasteriams skirto projekto „Inolink“ vadovė Jolita Razumienė.

Klasterio koordinatorius dr. Česlovas Bobinas pasakoja, kad mokslo ir verslo partnerystė NaMŪK vyksta dviem kryptimis: „Mokslas kuria ir verslui siūlo naujas idėjas arba verslininkai kreipiasi į mokslininkus su prašymu sukurti konkrečių problemų sprendimo būdus ar naujus produktus. Retas projektas apsieina be klasteryje nuo jo įkūrimo pradžios dalyvaujančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Atviro prieigos centro bei Biochemijos ir technologijos laboratorijos“.

Maisto pramonės „startuolių kalvė“

Akad. prof. Prano Viškelio vadovaujami LAMMC Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkai padeda verslui diegti inovatyvias technologijas ir kurti natūralius, išskirtinės kokybės, padidintos biologinės vertės maisto produktus.Naujausias mokslo žinias ir tyrimų rezultatus praktikoje pritaikyti padeda prie laboratorijos įkurtas Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo atviros prieigos centras. Moderni mokslinė bazė skirta kurti inovacijomis grįstus maisto produktus bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas. Joje verslininkai gali tobulinti tradicinius ar kurti naujus produktus nuomodamiesi įrangą, tačiau dažniausiai čia vyksta bendras kūrybinis darbas.

Naujų produktų gamybai taikomi inovatyvūs vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos: liofilizacija(vaisių, uogų ir daržovių džiovinimas šalčiu), subkrizinė ir superkrizinė ekstrakcija anglies dioksidu, fermentinė hidrolizė, neterminiai produktų apdorojimo būdai tokie kaip sulčių gamyboje taikoma elektroporacija ar pasterizacijai naudojamas apdorojimas didelės galios ultragarsu. Visi šie naujausi vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos jau taikomi kuriant inovatyvius maisto produktus kartu su Lietuvos verslo įmonėmis.

Vaisių ir daržovių laikymo problemoms spręsti naudojamos pažangios technologijos – parenkant  tinkamą  temperatūrą ir kontroliuojant dujų sudėtį kameroje galima iki minimumo sumažinti nokimą, laikymo nuostolius, maksimaliai išsaugoti vaisių ir daržovių  kokybę ir prailginti vartojimo laiką. Šis metodas taip pat taikomas produkcijai mažose, sandariose pakuotėse.

LAMMC Atviros prieigos centras, laboratorijos, mokslininkų kompetencija ir klasterio narių aktyvumas sudaro puikias sąlygas sutrumpinti kelią iki vartotojo ir jį įveikti su mažiausiomis sąnaudomis. Tai labai svarbu ne tik patyrusioms, bet ir toms įmonėms, kurios tik pradeda vystyti verslą nuo idėjos. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus padėta sukurti net 14 naujų įmonių, klasteris vadinamas „startuolių kalve“.

Avižų gėrimas jau pasiekė prekybos taškus visoje Lietuvoje

UAB „Innofoods“ gaminamas augalinės kilmės natūraliai saldus gėrimas jau pasiekė prekybos taškus visoje Lietuvoje. Kelio iki lentynos pradžioje įmonė pildė „Inostarto“ paraišką ir gavo finansavimą  tyrimams, reikalingiems sukurti fermentuoto augalinės kilmės gėrimą.

„Prototipą kūrėme Laisvos prieigos centre bendradarbiaudami su Sodininkystės ir daržininkystės  instituto mokslininkais. Produkto analizė parodė, jog gėrime yra fenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidaciniu  aktyvumu. Taip pat prebiotikų – skaidulų, kurios galimai padeda gyventi „gerosioms“ žarnyno bakterijoms“, – sako įmonės vadovas Emilis Monstavičius.

Jo teigimu, palaikymas, paskatinimas, dalinimasis žiniomis bei gerąja praktika – pagrindiniai dalyvavimo klasteryje privalumai: „Lietuvos augintojai ir mažieji maisto gamintojai – „neatrastas  auksas“,  kuris gali sukurti aukštą pridėtinę vertę. Siekiant panašių tikslų, kartu būti lengviau nei atskirai“.

Mokslu paremta tvari aliejaus išgavimo technologija

NaMŪK veikloje per Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją dalyvaujančiame Audronės Ispiryan ūkyje gaminamas aviečių sėklų aliejus. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2020“ aukso medaliu įvertintas produktas išsiskiria unikalia produkto sudėtimi bei nauda sveikatai.

Produktas sukurtas bendradarbiaujant su mokslo institucijomis: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro sodininkystės ir daržininkystės institutu bei Kauno technologijos universitetu. „Atlikę tyrimus, mokslininkai padarė išvadą, kad superkritinė CO2 ekstrakcija – pats geriausias būdas šiam aliejui išgauti, nes ekstrakcijai nenaudojami jokie organiniai tirpikliai, jis ypač palankus aplinkai, o aliejaus savybės – ženkliai geresnės lyginant su kitais būdais išgautų aliejų“, – pasakoja Kelmės rajono ūkininkė. Anot jos, viso proceso metu galvojama, kaip pagerinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius rodiklius.

Produkcija atranda vietą gurmanams skirtose lentynose

Šiuo metu parduotuvių lentynose dominuojantiems kreminiams iš koncentratų pagamintiems padažams su krakmolu ir sintetiniais priedais įmonė „Dangaus pupos“ siūlo alternatyvą. Naujos kartos skanių ir sveikų pagardų gamybos idėja šeimos versle kilo ieškant, kur panaudoti vietoje auginamas tradicines lietuviškas uogas – serbentus.

Gavus finansavimą pagal „Inočekių“ priemonę ir pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutu moksliniams tyrimams atlikti bei naujiems produktams kurti gimė šešios „Ribes alibi“ pagardų rūšys. 2020 m. raudonųjų serbentų su česnakais pagardas buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu.

Produktai gaminami laikantis visų ES ir Lietuvos reglamentų bei higienos normų, žaliavas termiškai apdorojant tiek, kad jose išliktų kuo daugiau vertingų elementų. Tiekimui kruopščiai atsirenkami ūkiai – įmonė suinteresuota naudoti kiek įmanoma daugiau vietoje užaugintos žaliavos, kad kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį aplinkai.

Direktorės Jūratės Pridotkienės teigimu, dalyvavimas klasteryje padeda populiarinanti gaminį ir didinanti jo žinomumą trumpųjų grandinių projektuose, o LAMMC Atviros prieigos centro paslaugos ypač svarbios pirmuosius naujos veiklos žingsnius žengiančiai įmonei.

Bendradarbiaujant „gimė“ nauja gėrimų gamybos sritis

Klasteryje pagalbą gali rasti ir komercializavimui tinkamą idėją turintys asmenys. Prof. Vladas Vilimas, naudodamasis NaMŪK priklausiusio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) moksline baze, kuriame dirbo ir atliko tyrimus, sukūrė sulos rinkimo prietaisą. Pramoniniam ir individualiam naudojimui tinkamas prietaisas užtikrina sulos rinkimą į indą be kontakto su aplinka, todėl žaliavinė sula gali būti naudojama be jokios filtracijos. Be to, išgaunant maksimalų produkto kiekį medis yra pažeidžiamas minimaliai. Patentas priklauso jo kūrėjui, o vienos iš jo detalių – implanto – intelektualinei nuosavybei taikoma Europos dizaino apsauga.

Mokslui bendradarbiaujant su verslu atsirado nauja gėrimų gamybos sritis – beržų sulos gavyba ir perdirbimas. Šiuo metu visus ekologinius reikalavimus atitinkančiu sulos surinkimu užsiima bei minėtus prietaisus gamina ir jais priekiauja NaMŪK priklausanti mažoji bendrija „Ekosula“. Ji, ieškodama alternatyvos pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymui šaldymo įrengimuose, pasinaudojo „Inočekių“ priemone ir vykdė produkto apdorojimo ozonu tyrimus.

Šiuo metu sulą superka ir perdirba Šalčininkų UAB „Straikas“. UAB „Mėlynė“ praturtina beržų sulą liofilizuotais uogų milteliais ir pagal LAMMC rekomendacijas gamina sveiką gėrimą – puikią, natūralią alternatyvą vaisvandeniams su cukrumi ar saldikliais.

Mintis apie inovatyvią technologiją kilo mugėje

Lietuvoje puikiai žinomi „Šerkšno medaus“ produktai dažnai atsiduria ant stalo kitose šalyse. Mėgiamas kaip lauktuvės ar reprezentatyvi dovana, medus su liofilizuotomis uogomis šiuo metu eksportuojamas į Japoniją, JAV ir Didžiąją Britaniją.

2015 metais mugėje susitikusios UAB „Mėlynė“ vadovė Nijole Karpavičienė ir ūkininkė Regina Šerkšnienė pradėjo galvoti, kaip ant dažno prekystalio esantį medų praturtinti ir padaryti patrauklesnį pirkėjams. Nors šiuo metu rinkoje medaus su liofilizuotomis uogomis nemažai, jos pirmosios Lietuvoje sukūrė medaus su liofilizuotomis uogomis gamybos technologiją.

Europą užkariaujantis šeimos verslas

Vienas seniausių klasterio narių – pirkėjams UAB „Rūta“ vardu žinomas šeimos verslas turi net 245 darbuotojus. Kurdama funkcinį maistą įmonė ieško inovatyvių sprendimų, o saldumynų kūrimui renkasi netradicines, dažniausiai lietuviškas žaliavas. Kartu su klasterio nariais jau įgyvendinti 3 bendri projektai.

Naujausias bendras gaminys – užkandžiai „Greenz“, kurti atsižvelgiant į vartotojų poreikius greitam bei vertingam maistui. Jo sudėtyje nėra pridėtinių cukrų, produktų pagrindą sudaro vaisiai, sėklos ir riešutai. Už „Greenz“ užkandžius pelnyti apdovanojimai parodose „Rinkis prekę lietuvišką“, „Agrobalt“, „Šiauliai“. Tarptautinėse parodose Vokietijoje ir JAE užkandžiai buvo atrinkti ir pristatomi parodos naujienų skiltyje. Dabar jau eksportuojama į Daniją, Rusiją, Estiją, Lenkiją, Latviją, ieškoma naujų eksporto rinkų.

Kitas kartu su mokslu – ASU ir LAMMC kurtas gaminys – dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“, kurioje pavyko išsaugoti maksimalų uogose esančio vitamino C kiekį. Už jį jau pelnyti apdovanojimai parodose: „Lietuvos metų gaminys“, „Agrobalt“. Nors dražė labai paklausi, vienintelis kliuvinys – trūkstama žaliava, t.y. užauginama nepakankamai aktinidijų uogų.

Žaliavų augintojus, perdirbėjus, gamintojus ir mokslininkus – visą maisto kūrimo grandinę jungiantis klasteris labai palengvina bendravimą. „Kilus naujo gaminio idėjai viename klasteryje gali rasti visus reikalingus partnerius: patikimų žaliavų tiekėjus, mokslininkus. Aktyviai bendradarbiaujame su LAMMC, kuris padeda atlikti reikalingus tyrimus ir prisideda kuriant naujus gaminius“. Per paskutinius 5 metus MTEP veiklai skyrėme apie 300 000 Eur“, – pasakoja UAB „Rūta“  inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė.

2020-ųjų išbandymai ir klasterio iniciatyvos įmonę paskatino skaitmenizuotis ir sukurti elektroninę parduotuvę.

Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMŪK) dalyvauja „InoLink“ projekte, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.