2019 m. Europos komisija įsteigė specialią darbo grupę, kuriai buvo pavesta teikti ekspertines rekomendacijas dėl klasterių. „Į klasterių organizacijas Europos Sąjungos mastu pradėta žiūrėti kaip į strateginį ekonomikos įrankį, kuris gali būti sėkmingai naudojamas tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui bei efektyviam MVĮ integravimui į globalias vertės kūrimo grandines“, – pasakojo vienas iš Lietuvos atstovų klasterių ekspertų grupėje, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) InoLink projekto klasterių koordinatorius Vidmantas Vaitulevičius. 

Jis pasidalino, kokius svarbiausius darbus atliko darbo grupė pernai ir kokių su klasteriais susijusių ES iniciatyvų galima tikėtis šiemet. „Reaguodama į globalią situaciją ir pokyčius darbo grupė išleido nemažai svarbių klasteriams dokumentų, pagalbinių priemonių, kurios turėtų padėti klasteriams žengti žiedinės, tvarios ir atsparios ekonomikos link. Šių strateginių krypčių įgyvendinimas buvo vienas pagrindinių ekspertų diskusijų objektų pernai ir išlieka svarbus šių metų darbotvarkėje“, – grupės veiklą komentavo V. Vaitulevičius. 

Svarbiausi 2021 m. dokumentai, apžvalgos, įrankiai klasteriams 

Pernai Europos komisijos klasterių ekspertų grupė aktyviai vykdė veiklą. Daugiausiai dėmesio buvo skirta 15-ai rekomendacijų klasteriams, kurios buvo paskelbtos 2021 m. pradžioje. Buvo suorganizuota 15 vebinarų, skirtų aptarti kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimą. Svarbus rezultatas – konkrečių klasterių priemonių ir programų rinkinys, kuris turėtų padėti įgyvendinti naujausias rekomendacijas. Šis pagalbinis įrankis yra orientuotas į klasterių koordinatorius ir politikos formuotojus, o jį planuojama detaliau pristatyti vasario 8–11 d. vykstančio renginių ciklo „Europos Sąjungos pramonės dienos 2022“ metu. Numatoma rinkinyje esančią informaciją nuolat atnaujinti ir papildyti gerosios praktikos pavyzdžiais. 

Pernai metų pabaigoje buvo išleista svarbi ataskaita – Europos klasterių panorama 2021. Joje aprašomi klasteriai ir klasterių organizacijos Europoje iš 201 regiono, apžvelgiami ekonominiai rodikliai (užimtumas, pridėtinė vertė ir kt.). Dokumentas atskleidžia klasterių vaidmenį perėjime prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Daugiau idėjų ir pasiūlymų, kaip klasteriai galėtų užimti lyderių pozicijas šios transformacijos metu ir prisidėti prie Europos atsparumo strategijos įgyvendinimo, galima rasti Kompetencijų plėtros gide, kuris taip pat buvo išleistas pernai. Gide daugiausiai Ekspertų grupės rekomendacijų apie bendradarbiavimą, tarptautiškumo plėtrą, perkvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą bei perdavimą. 

Europos komisija publikavo du leidinius klasteriams pažangiųjų pramonės technologijų politikos srityje. Šiuose leidiniuose apžvelgiama, koks buvo šių klasterių atsakas į COVID-19 pandemiją bei kokios klasterių veiklos skatinimo priemonės buvo naudojamos pandemijos metu. Dokumente atsakoma į klausimus apie tai, kokią įtaką pandemija turėjo technologinių inovacijų geografijai, koks klasterių ir jų politikos vaidmuo technologijų kuriamam ekonomikos atsparumui, kokie galimi būdai geriau pritaikyti strategines priemones, kad būtų puoselėjami vietiniai ir tarptautiniai klasterių ryšiai. 

Pernai taip pat buvo pristatyta studija apie klasterių iniciatyvų ir priemonių efektyvumą 2014-2020. Studijoje apžvelgiamos programos, jų poveikis ir pateikiamos rekomendacijos. Studijoje pažymima, kad naudotos priemonės iš esmės pasiekė savo tikslus. Ateityje studijos autoriai siūlo skirti dėmesį pagalbai klasteriams, kurie siekia vystyti globalią veiklą, suteikti papildomą paramą projektams, orientuotiems į tarpdisciplininius skaitmeninių technologijų ir tvarumo sprendimus. 

Kertiniai 2022 m. darbotvarkės elementai 

Šiemet Europos komisijos Klasterių ekspertų grupė sutelks jėgas ties atnaujintų pramonės gairių įgyvendinimu. Ekspertai svarstys perėjimo prie skaitmeninės, žalios ir tvarios ekonomikos kelius, diskutuos apie Europos Sąjungos iniciatyvas klasteriams, ruošis mokymams apie klasterių vaidmenį įvairiuose regionuose (angl. Clusters Meet Regions), Europos klasterių konferencijai 2022. Susitikimuose bus aptariamas bendradarbiavimas su Europos verslo tinklu (angl. Enterprise Europe Network), Europos skaitmeninių inovacijų centrais, partnerystės su šalimis už ES ribų. Ekspertai taip pat pagal poreikį atnaujins rekomendacijas klasterių veiklai. 

Europos klasterių bendradarbiavimo platforma (ECCP) 2022-2023 m. planuoja rengti 26 virtualias metines sesijas klasterių bendruomenei apie naujausius pasiekimus ir problemas. Numatyta surengti 19 partnerių paieškos renginių, bent vieną Klasterių akademijos sesiją (angl. Cluster Booster Academy) per metus, kuri bus skirta klasterių koordinatorių kompetencijoms plėsti ir partnerystėms tarp klasterių megzti. Planuojama tęsti klasterių mainų iniciatyvą (angl. ClusterXchange), organizuoti 15 tarptautinių klasterių mokymų apie klasterių vaidmenį įvairiuose regionuose (angl. Clusters Meet Regions). Tematiniam klasterių bendradarbiavimui skatinti ir bendradarbiavimui tarptautinėse vertės grandinėse gerinti bus rengiamos Klasterių bendradarbiavimo laboratorijos (angl. Cluster Collaboration Labs). 

Šiemet Klasterių bendradarbiavimo platforma ketina organizuoti tarptautinius partnerių paieškos renginius su P. Korėja (II  metų ketv.), Taivanu, Kanada (su Kanados superklasteriais), Singapūru. Pastarieji trys renginiai planuojami hibridiniai, organizuojant sesijas kitų didžiųjų renginių metu, tokių kaip SWITCH, Europos inovacijų savaitė Taipėjuje ir kt. 

Klasterių ekspertų grupės susitikimo metu pažymėta, kad pernai sulaukta didelio susidomėjimo Euroklasterių iniciatyva. Gautos paraiškos bus svarstomos pirmoje šių metų pusėje, o projektai turėtų būti pradėti jau metų viduryje.