Koronavirusui išbandant Europos ekonomiką ir siekiant jos atsigavimo, klasteriai ėmėsi ypatingos lyderystės. Dar krizės pradžioje Europos klasterių bendruomenei vadovaujantis Europos klasterių aljansas padėjo mobilizuoti pajėgas ir efektyviai reaguoti į iššūkius bei stiprinti vertės grandinių atsparumą. Tuo tarpu Europos klasterių ekspertų grupės dėka šių metų pabaigoje jau laukiama naujo politikos priemonių rinkinio.

„Galėdami greitai pasiekti verslo subjektus, klasteriai po krizės atsitiesiančioje Europoje toliau padeda kelti jų inovacijų potencialą, prisitaikyti prie technologinių pokyčių, formuoti naujus įgūdžius bei pereiti prie tvarios ekonomikos. Kadangi ši pertvarka palies visas Europos įmones, klasteriams ir ypač juose dalyvaujančioms mažoms bei vidutinėms įmonėms bus reikalinga pagalba ugdant naujus gebėjimus ir informacija apie susijusias ES programas, įrankius ir priemones“, – tvirtina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros MITA projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra(INOLINK)“ vadovė Jolita Razumienė.

Orientuodamasi į šį poreikį, pirmoje metų pusėje – t.y. kovo – gegužės mėnesiais, Europos klasterių ekspertų grupėsurengė 15 virtualių seminarų. Juose Lietuvą atstovavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos iniciatyva antrus metus dirbantys Europos Sąjungos šalių politikos formuotojai ir klasterių organizacijų atstovai ir toliau rekomenduoja klasterių veiklą tęsti fokusuojantis į žaliosios, skaitmeninės transformacijos ir atsparumo klausimus. Pagal kiekvieną iš jų seminarų ciklo metu buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, apimančios kokybiškos informacijos sklaidos užtikrinimą, sklandžią tinklaveiką bei verslui aktualių paslaugų teikimą.

Žaliosios pertvarkos skatinimas

Pirmieji penki seminarai buvo skirti žaliosios transformacijos temai. Siekiant paspartinti šį virsmą, klasteriais rekomenduota naudotis kaip pokyčių varikliais: jie gali padėti mobilizuotis ir palengvinti bendradarbiavimą pramoninėse ekosistemose.

Tvarios plėtros kontekste pastaruoju metu itin aktualus sąmoningumo didinimas ir dalijimasis gerąja ekologiškų sprendimų praktika. Čia vėlgi klasterius buvo siūloma pripažinti esminiais misijų, susijusių su ekologiška ekonomika, dalyviais. Teikdami konsultavimo paslaugas jie padėtų „įtikinti“ verslą pereiti prie ekologiškų sprendimų.

Beje, aptardama MVĮ galimybes gauti finansavimą, Europos klasterių ekspertų grupė klasterius siūlė naudoti kaip tarpininkus, remiančius ekologišką pertvarką ir padedančius nukreipti žinias bei finansavimą į MVĮ, kad šios pasiektų efektyvesnį išteklių naudojimą ir anglies dioksidui atžvilgiu taptų neutraliomis.

Taip pat pastebėta, kad žiedinė ekonomika jau tampa nauja norma, todėl klasteriais ekspertai ragino naudotis kuriant ir įgyvendinant žiedinės ekonomikos strategijas ir veiksmų planus, optimizuojant verslo procesus.

Skaitmeninės pertvarkos spartinimas

Antrasis seminarų penketas apėmė skaitmeninės pertvarkos klausimus. Klasterius siūlyta paversti neatskiriama skaitmeninių inovacijų centrų (SIC) dalimi juos įtraukiant į SIC valdymą ir palaikant nuolatinį bendradarbiavimą.

Pabrėžiant švietimo ir įgūdžių svarbą, ekspertai rekomendavo klasterius telkti dalyvauti tokiose skaitmeninių ir ekologiškų įgūdžių iniciatyvose, kaip ES įgūdžių paktas, ir juos įtraukti į vietos švietimo ir mokymo struktūras.

Fizinių ir skaitmeninių sistemų integravimui akcentuotas klasterių pajėgumų didinimas. Tai padėtų teikti pažangias verslo paslaugas nuo žiniomis pagrįstos intelektualiosios gamybos iki duomenimis ir žiniomis pagrįstos išmaniosios gamybos.

Nepamirštas naujų viešojo ir privataus sektorių partnerysčių, skatinančių kurtis pažangių technologijų vertės grandines ir naujas technologines platformas, kūrimas bei jau esamų stiprinimas. Galiausiai, įgyvendinant Europos skaitmeninę politiką ir kuriant iniciatyvas, skirtas MVĮ ir kitiems skaitmeninių sprendimų vartotojams, klasterius patarta pasitelkti kaip strateginius agentus.

Atsparumo kūrimas

Paskutinysis seminarų ciklas buvo skirtas atsparumo temai. Ekspertai rekomenduoja klasterius pasitelkti tiekimo ir vertės grandinių sutrikimams koreguoti. Jų dėka grandinės taptų atsparesnės, atsirastų sinergija tarp įmonių, būtų galima kur kas geriau numatyti rizikas ir tinkamiau pasirengti naujiems iššūkiams. Be to, klasteriai palengvintų prieigą prie pasaulinių vertės grandinių, o strateginis požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą leistų sukaupti kritinę įmonių ir tyrėjų masę.

Ekspertai taip pat diskutavo apie tarpsektorinį, tarpdisciplininį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą kuriant naujus produktus bei paslaugas. Darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui bei perkvalifikavimui užtikrinti siūlyta pasinaudoti aktyviu klasterių vaidmeniu vietos darbo rinkose. Tuo tarpu sprendžiantiems visuomenės iššūkius rekomenduota jungtis į bendros vertės iniciatyvas.

Metų pabaigoje laukiama naujo politikos priemonių rinkinio

Seminarų metu pateiktos idėjos ir gerosios praktikos pavyzdžiai orientuoti į politikos formuotojus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu bei klasterių vadovus, nes nuo jų veiksmų sinergijos priklauso Europos ekonomikos atsigavimo greitis.

Oficiali trijų ciklų seminarus apžvelgianti Europos klasterių ekspertų darbo grupės ataskaita ir jos rekomendacijos bus atspirties taškas rengiant naują politikos priemonių rinkinį, kuris bus patvirtintas gruodžio mėnesį vyksiančiame Europos klasterių ekspertų darbo grupės posėdyje.

Įmones, kurios jau dabar nori dalyvauti žaliojoje ir skaitmeninėje pertvarkoje, didinti atsparumą bei domisi galimybėmis prisijungti prie sėkmingai veikiančių klasterių, MITA kviečia kreiptis į projekto „InoLink“ konsultantus.

Projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (InoLink)“ skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatinai jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC).