Rudenį startuojančioje tarptautinėje „Cluster manager education“ programoje kompetencijas lavins Baltijos jūros regiono klasterių atstovai. Tarp 26 mokymų dalyvių – ir „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (Inolink)“ projekte dalyvaujančių Lietuvos klasterių koordinatoriai.  

Erasmus+ projektas užpildys akivaizdžią spragą 

Baltijos jūros regione veikia per 230 aktyvių klasterių. Klasterių vadovams reikalingos specifinės klasterių valdymo žinios, bendradarbiavimo tarp klasterio narių ir partnerių organizavimo, projektų iniciavimo ir kordinavimo, strateginio valdymo, komunikacijos kompetencijos, būtinas suvokimas apie didžiųjų duomenų ir skaitmeninių technologijų dėka kuriamas inovacijas bei rizikų valdymą. Anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamo, klasteriams skirto projekto „Inolink“ vadovės Jolitos Razumienės, mokymų programų tokios srities vadovams trūkumas iki šiol buvo jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.  

Praėjusių metų pabaigoje SMART FOOD klasterį atstovaujanti Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija kartu su  Kauno technologijos universitetu ir dar 5 partneriais iš Švedijos, Suomijos ir Vokietijos pradėjo įgyvendinti trejų metų trukmės Erasmus+ projektą. Pagrindinis šio projekto tikslas – apibrėžti klasterių vadovų darbo vaidmenį ir pagerinti Baltijos jūros regiono klasterių valdymo kokybę. Projekto vertė siekia 409 tūkst. EUR. 

Vienas iš projekto uždavinių – tarptautinės klasterių vadovų mokymo programos „Cluster manager education“ sukūrimas ir įgyvendinimas. Jį inicijavusio Švedijos Netporto mokslo parko vadovė Katarina Hansell teigia, kad mokymo modulių rinkinys sudarytas atsižvelgiant į Erasmus+ projekto „Cluster4Smart“ metu išsiaiškintus klasterių vadovų poreikius. 149 klasterių vadovų apklausoje dažniausiai minėtas esminių žinių apie klasterių valdymą ir socialinių „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. „Visas vadovų mokymo projektas pasižymi profesionalia projekto vadyba, o darbas tokio lygio tarptautinėje komandoje kiekvienam dalyviui – malonumas ir unikali galimybė mokytis vieniems iš kitų”, – vertina SMART FOOD klasterio vadovas, Lietuvos klasterių tinklo prezidentas G. Bagušinskas. 

Mokymų programa prasideda š. m. rugsėjo mėnesį ir tęsis iki 2021 m. lapkričio. Mokymų vertė dalyviui siekia 10.000 Eur. Erasmus+ programos, kuri finansuoja šį projektą, dėka, joje nemokamai dalyvaus net 26 klasterių atstovai iš Švedijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Įvertinus 43 gautas paraiškas pagal darbo su klasteriu patirtį, klasterio stiprumą, klasterio vadovo motyvaciją ir projektų valdymo įgūdžius, patvirtintas dalyvių, tarp kurių 7 Lietuvos atstovai iš 6 Lietuvos klasterių organizacijų, sąrašas. Mokymuose dalyvaus iVita, Smart IT, Litek, LAuGEA, TOOLAS ir SMART food klasterių atstovai. Visi šie klasteriai sėkmingai dalyvauja „InoLink“ projekte: 4 iš jų jau yra sertifikuoti tarptautinėmis klasterių valdymo kokybės Bronzos žymomis, kiti jos aktyviai siekia.

„Klasterio branda ir kuriama vertė labai priklauso nuo koordinatoriaus kompetencijų ir motyvacijos, todėl aktyvus projekto „InoLink“ klasterių atstovų dalyvavimas atrankoje – labai geras ženklas“, – Lietuvos klasterių perspektyvas vertina J. Razumienė.  

Programos moduliai atliepia klasterių vadovų poreikius 

Programą sudaro keturi klasterių vadovų poreikius atliepiantys moduliai, kuriuos kuria ir įgyvendina partneriai iš Švedijos, Estijos, Lietuvos ir Vokietijos. Dėl COVID-19 apribojimų šiek tiek keisis programos formatas – pirmasis modulis vyks nuotoliniu būdu, o vėliau planuojama, jog kiekvienas modulis prasidės ir bus uždaromas gyvais klasterių atstovų susitikimais, o tarp jų vyks seminarai, mentorystė ir savarankiškos studijos internetu.  

„Už bendradarbiavimo ir lyderystės modulio (angl. Collaboration & leadership), kuris apima minkštųjų klasterių vadovų kompetencijų vystymą, įgyvendinimą atsakingi Švedijos atstovai „Hyper island“. Strateginio valdymo ir tarptautinio verslo aplinkos (angl. Strategic management and International Business Environment) modulio turinį įgyvendins šių mokymų srities lyderis  – Suomijos Vaasa universitetas. „Digitalization in Business” modulį kuria Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo (KTU EVF) Skaitmenizavimo mokslo grupės mokslininkų ir tyrėjų komanda, o ketvirtąjį – apie inovacijas (angl. Scouting for innovation) – Vokietijos Wildau technikos taikomųjų mokslų universitetas“, – teigia KTU EVF Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėja, Baltijos jūros regiono (BSR) klasterių vadovų mokymų vadovė Eglė Vaičiukynaitė.

„Digitalization in Business“ modulis kuriamas Lietuvoje 

Nors daugelis yra girdėję apie dirbtinį intelektą (AI), didžiuosius duomenis (BD), daiktų internetą (IoT), tačiau socio-ekonominių ir vadybinių žinių, kaip reaguoti ir optimaliai panaudoti su skaitmenizavimu susijusias galimybes, dar trūksta. Todėl Lietuvoje kuriamo modulio „Digitalization in Business“ tikslas – suteikti aiškų supratimą, kaip skaitmeninės technologijos ir didieji duomenys gali būti panaudojami versle. Programos dalyviai įgaus ne tik specifines žinias, tačiau KTU EVF Skaitmenizavimo grupės mokslininkų ir tyrėjų komandos dėka gebės praktiškai pritaikyti įvairius skaitmeninius įrankius savo veikloje: atnaujinti esamus verslo modelius arba kurti naujus. 

„Norint priimti strateginius ir kūrybinius sprendimus, klasterių koordinatoriams būtina suprasti duomenų ir skaitmeninių technologijų keliamus iššūkius bei jų panaudojimo galimybes. Šio modulio metu dalyviai susipažins su pagrindinėmis technologinėmis megatendencijomis, sužinos, kaip jos keičia verslo taisykles“ – teigia KTU profesorė, Skaitmenizavimo mokslo grupės vadovė dr. Lina Dagilienė. Profesorės teigimu, remdamiesi pasaulyje žinomais atvejais ir verslo modelių naujovėmis, mokslininkai pristatys skaitmeninių technologijų ir duomenų valdymo rizikas, iššūkius bei sąlygas, reikalingas, kad skaitmeninės inovacijos verslui duotų naudą. „Galiausiai pateiksime gairių planą, kaip atrasti verslo skaitmenines galimybes ir ką įgyvendinti konkrečios organizacijos atveju“, – sako dr. Lina Dagilienė. 

Tarptautiniai mokymai klasterių vadovams aktualūs ne tik dėl žinių 

Žvelgiant į tarptautinius projektus, aiškiai matoma, kad regionai veikia kaip savotiški klasteriai. Vienus konsorciumus formuoja Vakarų Europos šalys: Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija, kitus Beneliukso šalys: Olandija, Belgija su kaimyninėmis šalimis, ta pati Vokietija, Prancūzija. Rytų Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Rumunija – dar vienas aktyvus bendradarbiavimo blokas. Tad Lietuvos klasterių tarptautiniam bendradarbiavimui Baltijos jūros regionas ir ypač Šiaurės šalys yra labai svarbūs.  

Lietuvos klasterių tinklui pirmininkaujantis Giedrius Bagušinskas įsitikinęs, kad tarptautiniai mokymai klasterių vadovams aktualūs ne tik dėl žinių – didelę vertę kuria susitikimai ir diskusijos daugiakultūrinėje aplinkoje. Galimybė suprasti, kaip dirba skirtingų šalių klasteriai ir jų vadovai, labai plečia akiratį: atrandama ir bendrų problemų, ir kiekvienai šaliai būdingų skirtumų. „Pažengusių klasterių vadovai visada yra aktyvūs mokymų bei konferencijų dalyviai, nes jiems svarbu nuolat „atšviežinti“ žinias ir motyvaciją bei plėsti kontaktų ratą“, – pastebi G. Bagušinskas ir juokaudamas priduria, kad jaunas klasterio vadovas skaito mokymų programą, o patyrusį pirmiausia domina mokymų dalyvių sudėtis. Tad „Cluster manager education“ – ypatinga galimybė Baltijos jūros regiono klasterių vadovams norint pažinti vienas kitą ir kalbėtis apie bendrus projektus.  

Daugiau informacijos apie mokymų programą: https://www.clustereducation.com