Gegužės 27 d. vykusį seminarą „Krizės padariniai ir post COVID-19 galimybės verslui“ internetu stebėjo beveik 100 ekonomikos atsigavimo prognozėmis ir valstybės teikiamos pagalbos verslui galimybėmis susidomėjusių dalyvių. Krizės įtaką ekonomikai ir galimybes verslui aptarė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, SME FINANCE patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas bei nacionalinės plėtros įstaigos INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Atsigaunančios ekonomikos stabdis – antros pandemijos bangos baimė

SME FINANCE patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas seminaro metu apžvelgė, kaip atrodo situacija eksporto rinkose ir pakomentavo esminius Lietuvos ekonomikos rodiklius.

Pirmiausia ekonomistas pristatė ekonomikos pokyčius Kinijoje, kuri pirmoji naikina karantino metu įvestus apribojimus. Pagal juos prognozuojama, ko, naikinant taikytas priemones, tikėtis  Europos sąjungoje ir Lietuvoje. Nemažai sektorių Kinijoje pradėjo spartų, beveik 10 % atsigavimą, tačiau ne pirmo būtinumo prekių sektoriai, pavyzdžiui, automobilių bei drabužių ir tekstilės gamyba, tuo džiaugtis dar negali. Iš esmės pramonės atsigavimas šioje šalyje vyksta sparčiu tempu, stebima „V“ formos kreivė. A. Izgorodino teigimu, tai yra svarbi žinutė Lietuvai, kurioje pramonės sektorius dominuoja BVP struktūroje. Postkarantininiai vidaus vartojimo rodikliai Kinijoje gerėja, bet žmonės vis dar labiau linkę pirkti pirmo būtinumo prekes – maisto produktus ir vaistus. Jei pasitvirtins Kinijos scenarijus, anot eksperto, Lietuvoje pirmiausia atsitiesti turėtų baldų, statybos, kosmetikos, komunikacijos priemonių sektoriai, o lėčiausiai atsigaus juvelyrikos, tekstilės ir drabužių bei restoranų sektoriai.

Labiausiai visoje euro zonoje nukentėjo paslaugų sektorius. Gamybos sektoriuje smukimas lėtesnis, tad „gamybinėse šalyse“, pavyzdžiui, Vokietijoje, tikimasi greitesnio atsigavimo. Tam prielaidas turi ir Lietuva bei kitos panašią BVP struktūrą turinčios šalys, kur paslaugų sektoriaus „svoris“ mažesnis. Lietuvoje gamybos ciklai ilgi, todėl dar vyksta gamyba pagal ankstesnius kontraktus. Ruošdamiesi atsigavimui Europoje, Lietuvos gamintojai kaupia atsargas ir taip palaiko Lietuvos pramonės produkcijos apimtis. Svarstantiems, į kurias šalis nukreipti eksportą, A. Izgorodinas rekomendavo atidžiau pasižiūrėti į Prancūziją, Belgiją, Daniją, Austriją, Airiją, Nyderlandus ir Vokietiją kuriose mažiausias paklausos trūkumas.

Ekonomisto teigimu, krizės pikas Europoje bei Lietuvoje jau praėjo. Pagrindiniu ekonomikos atsigavimo stabdžiu dabar jis įvardino vartotojų lūkesčius ir antros pandemijos bangos baimę, verčiančią taupyti. Anot eksperto, taupymas Eurozonoje prasidėjo jau šių metų kovo mėnesį:  mažmeninės prekybos apyvarta ne maisto prekėmis sumažėjo penktadaliu, o maisto produktų vartojimas išaugo net dešimtadaliu.

Pirmieji ekonomikos stabilizavimosi Lietuvoje požymiai – sustojęs nedarbo lygio augimas, gyventojų mobilumo dinamika bei elektros suvartojimo pokyčiai. Gyventojai jau išeina iš namų, grįžta į darbus, tad atitinkamai gerėja ir vartojimo perspektyvos. Akivaizdūs elektros suvartojimo pokyčiai balandžio mėnesį siejami su pramonės gamintojų grįžimu į įprastą gamybos lygį. Įdomus faktas, jog lyginant su 2019 m. balandžiu, Lietuvoje išaugo tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla užsiimančių įmonių turto areštų skaičius. Tai ekspertas vertina kaip požymį, jog atsiskaitymai su partneriais kituose sektoriuose vyksta dėl iki krizės sukaupto laisvų pinigų rezervo – taigi, Lietuvos verslas šiai krizei buvo pasiruošęs kur kas geriau nei 2008 m.

A. Izgorodinas pagal elektros suvartojimo rodiklius darė prielaidą, kad Lietuvos BVP šiuo metu 11 % mažesnis nei II ketvirtį 2019 metais. Su atsargiu pozityvumu jis teigė, kad krizės pikas jau praeitas – III ir IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos rodikliai turėtų pradėti gerėti, o BVP nuosmukis turėtų siekti 5-6 % arba dar mažiau. Ekonomistas pabrėžė būtinas sąlygas – ekonomikos atsigavimas turi vykti visoje Europos sąjungoje bei turi būti išvengta antrosios viruso bangos. Būtent ji yra didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai.

Verslui dabar reikia paskolų ir garantijų

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pradėdama pranešimą pakvietė koncentruotis į perspektyvas ir akcentavo, kaip svarbu verslui nepraleisti naujų galimybių. Ji pristatė 3 pagalbos priemonių plano dalis. Pirmoji – greito reagavimo priemonės darbo vietų išlaikymui, verslų likvidumo užtikrinimui bei sveikatos apsaugai. Trumpalaikio poveikio priemonės – greito poveikio injekcijos šalies ekonomikai, skirtos BVP augimo palaikymui, darbo vietų išlaikymui ir socialinių pasekmių mažinimui pokarantininiu laikotarpiu. Sektorių gyvybingumui palaikyti numatytos ilgalaikio poveikio priemonės  turės ne smūginį, bet tvaresnį efektą.

Kalbėdama apie Finansų ministerijos planuojamą šiek tiek didesnį nei 7 % BVP smukimą bei spartaus ekonomikos atsitiesimo prognozę kitiems metams, viceministrė pastebėjo, jog panaši situacija matoma visame regione, nepriklausomai nuo šalių pasirinkto būdo kovai su COVID-19 poveikiu. Jei 2009 m. buvo suduotas smūgis gamybai, tai ši krizė labiausiai pakenkė paslaugų sektoriui. Viceministrės teigimu, versle dabar didžiausias paskolų ir garantijų eksportui bei sandoriams poreikis. Anot J. Rojakos, tikimasi, kad atsitiesimo 2021 metais kreivė bus stati.

Viceministrė aptarė didžiausią nerimą pramonės sektoriui keliančius veiksnius. Pagrindinis šokas yra finansinio pobūdžio – tai poveikis likvidumui, galimybės pasiskolinti, užtikrinti gyvybingumą. Antroje vietoje – globalios recesijos baimė. Nors gyvename stabilizacijos periodu, nerimas ir neapibrėžtumas vis dar yra dideli visose šalyse, nes galima antroji COVID-19 banga rudenį būtų reikšminga viso pasaulio ekonomikos atsigavimui. Trečiasis veiksnys – darbo rinkos: iki metų pabaigos jose daliai darbuotojų atsivers perkvalifikavimo galimybės.

Pagrindiniais pokyčiais globalioje ekonomikoje J. Rojaka įvardino verslo bandymus mažinti tiekimo grandinių riziką jas trumpinant ir diversifikuojant, ES siekį susigrąžinti strategiškai svarbią gyvybės mokslų pramonę, augančią paklausą medicinos sprendimams, augantį nedarbą, maisto tiekimo grandinių perorientavimą arčiau galutinio vartotojo, greitesnį perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, kuris įvyko net švietimo sektoriuje, ES prioritetas spartinti transformaciją link klimatui draugiškos ekonomikos išlieka.

Tarp galimybių Lietuvai buvo paminėtas plyno lauko investicijų pritraukimas iš įmonių, kurios gamybos pajėgumus perkelia iš Kinijos į Europos Sąjungą, naujos eksporto kryptys atsiveriančios tarptautiniam verslui diversifikuojant tiekimo grandines, atsinaujinančios energetikos įrenginių ir susijusių komponentų gamybos sektoriaus vystymas ir investicijų pritraukimas į jį bei eksponentinė Lietuvos „energy-tech“ klasterio plėtra.

Minėdama naują programavimo periodą – 2021-2027 m. – viceministrė pabrėžė, jog siekiant stiprinti verslo pozicijas tarptautinėse verslo grandinėse bus skiriamas dėmesys įmonių tarptautinės tinklaveikos skatinimui, įsitraukimui į MTEPI partnerystės tinklus, skatinamas aukšta pridėtine verte paremtų brandžių klasterių augimas, bendrų strategijų ir produktų kūrimas, dalyvavimas tarptautinėse programose. Prioritetas bus teikiamas prieigos prie užsienio rinkų didinimui, įsitraukimui į MTEPI klasterius ir tarptautines verslo grandines įskaitant įsijungimą į ES strategines vertės grandines. Ypatingas šių veiklų skatinimas planuojamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

J. Rojaka pabrėžė, kad Lietuvos šių metų nuosmukio gylis priklauso ne tik nuo ekonominio aktyvumo ribojančių priemonių, bet ir nuo ekonominės padėties eksporto rinkose. Jos teigimu, vartojimas 2020-2021 m. bus mažesnis visur, o kadangi Lietuva – itin atvira užsienio prekybai šalis, padėtis eksporto rinkose bei kitų šalių vyriausybių sprendimai labai svarbūs Lietuvos ekonomikai.

Sulaukusi klausimo apie verslo aktyvumą atsakant į su COVID19 atsiradusius naujus poreikius, viceministrė teigė, kad verslas reagavo greitai ir įrodė, kad yra lankstus – siekdamas išgyventi persiorientuoja geriau nei daugelyje užsienio šalių.

Paklausta, kada bus pradėtas įgyvendinti „Ateities ekonomikos DNR“ planas, ministrė atsakė, kad šiuo metu vyksta darbo sesijos su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Patikslintą planą su priemonių įgyvendinimo grafiku tikimasi turėti artimiausiu metu. J. Rojaka pabrėžė, kad nors siūlymų sulaukiama daug, tai yra greito reagavimo planas, tad į jį pateks tik trumpalaikio įgyvendinimo priemonės.

Verslas susidomėjęs siūlomomis pagalbos priemonėmis

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnaspristatydamas pagalbos verslui priemones pabrėžė, kad tai tik dalis visų valstybės turimų priemonių. Anot INVEGA vadovo, šiuo metu didžiausias verslo susidomėjimas paskolomis labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, palūkanų kompensavimo galimybėmis bei portfelinėmis garantijomis paskoloms ir lizingui.

Dėl COVID-19 pandemijos portfelinėms paskolų ir lizingo garantijoms skirta 85 mln. eurų, o bendra garantijų suma galės siekti 425 mln. eurų. Ši priemonė verslui siūloma kaip alternatyvus įrankis apyvartinių lėšų trūkumui spręsti, nes įmonėms suteikia daugiau laisvės priimant veiklos vykdymui ir tęstinumui svarbius sprendimus. INVEGA vadovas taip pat pastebėjo išaugusį eksporto garantijų lietuviškos kilmės prekėms poreikį, kurios krizės laikotarpiu veikia ne tik trečiosiose šalyse, bet ir Europos Sąjungoje.

Buvo aptarta, kad teikiant paskolas verslui apribojimų jokiems sektoriams nėra, tačiau svarbu atitikti konkrečiose priemonėse numatytus kriterijus. Įvardintos dažniausios priežastys, dėl kurių verslas negali pasinaudoti valstybės pagalba: nepateiktos atskaitomybės Registrų centrui už 2019 m. bei jau iki krizės patirti sunkumai. K. Motiejūnas seminaro dalyviams patikslino, kad sunkumų patirianti įmonė – juridinis asmuo, kurio daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių.

Atsakydamas į klausimus apie kitas planuojamas galimybes, INVEGA vadovas paminėjo ir dar dvi naujas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavedimu turizmo sektoriaus gelbėjimui ruošiamas priemones: lengvatines paskolas ir garantijas kelionių organizatoriams bei rizikos pasidalinimą su privačiais draudėjais prekinio kredito draudimo srityje, kad įmonės galėtų naudotis atidėtų mokėjimų draudimu.

–

Seminarą įmonėms ir verslo klasteriams aktualiomis temomis organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriais – Lietuvos inovacijų centru (LIC) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Organizatoriai kviečia verslą aktyviai domėtis post-COVID19 laikotarpiu valstybės teikiama pagalba ir išnaudoti visas atsiveriančias galimybes.

Seminaro pranešėjų skaidres galite parsisiųsti:

• Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga Aleksandras Izgorodinas, SME FINANCE patarėjas ekonomikai
• Strategija, galimos būsimos priemonės klasteriams ir kitos aktualijos Jekaterina Rojaka, LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė
• Pagalba verslui Covid-19 krizės metu Kęstutis Motiejūnas, INVEGA generalinis direktorius