Lapkričio 26–27 dienomis vykęs nuotolinis „Agro-maisto forumas 2020“ pranoko renginio iniciatorių – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje – lūkesčius. Vien Lietuvoje jį sekė 900 unikalių vartotojų, o pridėjus ir žiūrovus iš užsienio sulaukta daugiau nei 1 300 susidomėjusiųjų.

Sprendimų priėmėjai iš pirmų lūpų girdėjo konkrečius siūlymus

Pirmąją renginio dieną dėmesio centre buvo ES sprendimai ir strategijos. Pranešimus skaitė Europos Komisijos vidaus rinkos, pramonės verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) atstovė Blaga Valentinova Popova bei Europos klasterių aljanso ir Ispanijos „Clusters.es“ prezidentas, Europos Komisijos Europos ekspertų klasterių grupės narys Antonio Novo Guerrero. Jie abu pabrėžė, kad klasteriai turi didelę reikšmę ne tik COVID-19 metu, bet ir yra vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių ekonomikai atsigauti.

„SmartFood“ klasterio atstovo K. Jankausko teigimu, labai svarbu, kad renginyje dalyvavo europarlamentarai, politikai – būsimų svarbių sprendimų priėmėjai, kurie iš pirmų lūpų girdėjo mokslininkų, verslininkų, inovatorių pasisakymus ir konkrečius siūlymus. Kalbėdamas apie forumo turinį, jis išskyrė UAB „ART21“ generalinio direktoriaus Augusto Alešiūno pranešimą apie praeities, dabarties ir ateities sąsajas, apie šimtmečiais pasikartojančias žmonijos krizes ir jų suteikiamas galimybes, naujus technologinius proveržius.

Tarp žiūrovų buvo įvairių Lietuvos klasterių tinklo atstovų. Aktyviai forumą sekė „Smart Food Cluster“,„Nacionalinio maisto ūkio klasterio“, „Food Technologies Digitalization LT“ ir „Žiedinės ekonomikos klasterio“ nariai. Visi jie dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamame projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)”. Įdomu tai, kad forumas sudomino net ir tuos, kuriems agro-maisto sektoriaus ekosistema yra tolima.  Dalyvių gretose – ir „Food Procusts Quality Cluster“ iš Latvijos bei „Food Cluster“ iš Austrijos.

Krizės akivaizdoje klasteriai įrodė savo nariams kuriamą vertę

Lietuvos klasterių tinklo vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sako, kad krizės akivaizdoje klasteriai geriau nei bet kada anksčiau įrodė savo nariams kuriamą vertę, o ekosistemos veikėjai suprato bendradarbiavimo naudą ir įvertino klasterių teikiamas galimybes geriau susidoroti su iššūkiais juos paverčiant naujomis galimybėmis.

„Klasterio nariai susidūrė su nemažai iššūkių ir išmoko daugybę pamokų. Susisteminęs klasterių teikiamą informaciją, Europos klasterių aljansas užfiksavo 84 skirtingus trikdžius, su kuriais susidūrė jo nariai. Didžiausios problemos buvo fiksuojamos operacijų vykdymo, žmogiškųjų išteklių srityse“, – tvirtina K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Jos teigimu, buvo labai gerai suprasta, ko klasterio nariai tikisi krizės akivaizdoje: „Visų pirma, tai – patikima ir tiesiogiai iš sprendimų priėmėjų gaunama informacija, sklandus jos teikimas, mokymai ir mentorystės sesijos“. Tą patvirtina ir K. Jankausko patirtis: „Per pandemiją „SmartFood“ klasteriui teko sparčiai mokytis patiems ir padėti klasterio nariams dirbti iš nutolusių transformuotų darbo vietų, investuoti į darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą, kompetencijų tobulinimą“.

K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vertinimu pereinant prie skaitmeninimo ir tvaresnio darbo, klasterio nariai turi didžiulį pranašumą: „Tai yra jau sukurta platforma, suteikianti erdvę patogiai, greitai ir efektyviai bendradarbiauti ir kartu įveikti bendrus iššūkius. Klasteriai gali padėti gauti finansavimą ekonominės vertės grandinės kūrimui, sutaupo įmonėms nemažai išteklių, leidžia greitai gauti patikimą tiesioginę informaciją. Jie taip pat užtikrina mentorystę, padeda kelti kvalifikaciją, suteikia galimybę lengviau pasiekti užsienio rinkas. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai galimybė būti labiau girdimoms ir atstovaujamoms bei užsitikrinti paramą, ko dažnai vienoms nepavyksta, nes užgožia dideli konglomeratai“.

Krizę paversti galimybėmis pavyks ne visiems ekosistemos dalyviams

Pastaruoju metu dažnai girdimą rekomendaciją keisti požiūrį ir krizę paversti galimybėmis, Lietuvos klasterių tinklo vadovė linkusi vertinti atsargiai: „Būtų pernelyg drąsu teigti, kad visiems ekosistemos dalyviams pavyks šią krizę paversti galimybėmis, tačiau daug geresnes galimybes tam iš tiesų turi dalyviai, kurie bus bendro tinklo dalimi, stiprins savo ryšius, aktyviai keisis informacija tarpusavyje ir padės vieni kitiems“.

Ji pabrėžia, kad bendradarbiauti reikia ne tik su savo ekosistemos dalyviais, būtina nebijoti kalbėtis su kitų ekosistemų dalyviais. Europos Komisija iš viso suskaičiuoja net 14 skirtingų ekosistemų. Agro-maistas – viena didžiausių ir plačiausių iš jų.

Mažiausiai skaitmenizuotam sektoriui pasaulyje būtini pokyčiai

Forume šimtus kartų skambėjo žodis – skaitmenizavimas. „SmartFood“ klasterio atstovas Kęstutis Jankauskas teigia, kad Covid-19 pandemijos sukelta krizė dar ryškiau atskleidė, jog žemės ūkiui – mažiausiai skaitmenizuotam sektoriui pasaulyje – būtini pokyčiai.

„Inovacijų, skaitmeninių technologijų, didžiųjų duomenų panaudojimo skatinimas, žemės ūkio, maisto procesų automatizavimas, blokų grandinės (blockchain), daiktų internetas, 5G tinklas, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių formavimas padeda klasterio nariams modernizuoti Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektorius, didinti ūkių efektyvumą, produktyvumą ir konkurencingumą. Būtent skaitmeninės technologijos per ateinantį dešimtmetį stimuliuos ir iš esmės pakeis žemės ūkį bei maisto sektorius“, – įsitikinęs K. Jankauskas.

Dauguma kalbėtojų pabrėžė būtinybę skatinti įmonių, ūkių naujos kartos technologinį atnaujinimą, automatizacijos, inovacijų, robotikos, dirbtinio intelekto taikomųjų programų diegimą. „Skaitmenizacija – raktas Lietuvai greičiau pereiti iš žemais kaštais paremto ūkininkavimo prie žiniomis, aukšta pridėtine verte grįstų žemės ūkio ir maisto vertės grandinių“, – vardina K. Jankauskas ir priduria, kad skaitmenizavimo procesai „SmartFood“ klasteryje spartėja, tačiau praverstų didesnės ir taiklesnės valstybės paskatos klasterio tarptautiškumui plėtoti, didesnei eksporto vertei kurti, sparčiau perduoti žinias, diegti technologijas ir kurti naujus produktus.