„Kūrybinės industrijos yra svarbi ir nuolat auganti sritis Lietuvoje, išskirta ir pagal sumanią specializaciją, kuriai skiriamos didelės ES investicijos. Šios srities vystymas gali atnešti didelę ekonominę naudą valstybei. Džiugu, kad kino industrijos kūrėjai rodo lyderystę ir puikius veiklos rezultatus“,– sako Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

„Nepainiokime kino industrijos su kino menu, – sako Romanas Matulis, VKK vykdomasis direktorius. – Kino industrija – pramogų industrijų rūšis, kur, tiesa, nėra tradicinei pramonei būdingų staklių ar konvejerių ir dirba ne darbininkai, o laisvai samdomi specialistai, tačiau ir čia visi gamybos procesai sustyguoti itin griežtai ir preciziškai kaip ir didžiausiose gamyklose. Mūsų klasteris yra savotiškas šios industrijos veidrodis. Beje, nuo 2016 m. esame Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariai.“

Drauge sekasi geriau

VKK šaknys siekia dabar jau neegzistuojančios Lietuvos kino studijos laikus. Po studijos sugriovimo kelios joje dirbusios įmonės nemetė įdirbio ir sugebėjo išlikti. „Susijungusios į bendrą vertės grandinę šios įmonės galėjo pasiūlyti kompleksines kino gamybos paslaugas ir išgyventi, ko nebūtų įvykę dirbant pavieniui. Tai natūraliai suformavo klasterį. Įmonių vadovai suprato, kad jie tik kartu kaip kumštis gali kovoti globalioje rinkoje dėl didelių kino projektų užsakymų. Šios įmonės – ne tik partnerės, jos tarsi draugų kompanija, kurie kartu ne vien vykdo projektus, bet ir mielai bendrai leidžia laisvalaikį“, – teigia R. Matulis.

Jis pasakoja, kad norint išlikti kino industrijoje būtina teikti kuo didesnį paslaugų spektrą, kas užtikrintų tiek filmavimo aikštelių ir vietų kokybišką parengimą, tiek maksimalų visos filmavimo komandos (kurią kartais sudaro kelios dešimtys ar net šimtai žmonių) komfortą bei aprūpinimą.

Susiformavęs VKK greitai suprato, kad norint teikti visavertes paslaugas reikalinga studija, taigi klasteris 2011 m. pateikė paraišką dalyvauti projekte „Vilniaus kino klasterio infrastruktūros sukūrimas“ pagal ES programos priemonę „Inoklaster LT+“. Šio projekto realizavimo metu buvo įrengta moderni filmavimo laboratorija. Projekto vertė – 4,5 mln. Lt.

„Radome seną, apleistą angarą Kirtimuose ir jį iš pagrindų atnaujinome. Angaro viduje buvo įrengtas tuo metu didžiausias Šiaurės ir Rytų Europoje cikloraminis žalias ekranas – 9 m aukščio ir beveik 50 m bendro ilgio. Kartu buvo įrengta inovatyvi audiovizualinė laboratorija su greituminio filmavimo robotu, kurioje vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Įsirengę naują filmavimo studiją, kuri dabar žinoma tiesiog kaip VKK paviljonas, ir atnaujinę techninę įrangą galėjome potencialiems užsakovams pristatyti gerokai didesnį kino gamybos paslaugų spektrą ir laimėti didesnius projektus“, – sako klasterio vadovas.

Jis pasakoja, kad nuo to laiko klasteris gerokai išsiplėtė: jį papildė naujos įmonės, atsirado naujų finansinių priemonių, kurių pagalba klasterio nariai gavo galimybes keliauti po didžiausias pasaulio audiovizualinio turinio ir technikos parodas bei pristatinėti savo produktus ir paslaugas.

„Klasteris iš esmės nėra kažkokia konkreti vieta, pastatas ar įmonė. Klasteris – profesionalų bendruomenė, kurią vienija bendros vertybės, tikslai, kartu įgyvendinami įvairaus masto ir pobūdžio projektai, ir, žinoma, viską apimanti aistra kinui, kaip kultūros šakai ir fenomenui. Todėl savo patirtį ir žinias šie profesionalai naudoja ne vien verslui. Vienas iš klasterio įkūrėjų, Europos kino akademijos narys, „Čekų liūto“ ir „Sidabrinės gervės“ laureatas, LMTA kino ir televizijos katedros vedėjas Ramūnas Greičius itin svariai prisideda prie jaunimo įsitraukimo į kino industrijos gretas. O klasterio valdybos pirmininkas ir Europos prodiuserių klubo valdybos narys Kęstutis Drazdauskas jau kelis metus aktyviai dirba su projektu, siekiančiu Lietuvos regionuose sukurti kino tinklą, kad dauguma šalies gyventojų galėtų kokybiškai žiūrėti filmus kino salėse tuo pat metu, kaip didmiesčių gyventojai“, – pasakoja R. Matulis.

Pasaulinio lygio projektai

VKK gali suteikti kone visas reikiamas paslaugas filmui, serialui, reklamai ar kitam audiovizualiniam turiniui filmuoti: pradedant viso projekto prodiusavimu bei gamybos planavimu ir baigiant galutinio produkto platinimu Lietuvoje ir visame pasaulyje – klasterio nariai gali pasirūpinti visomis smulkmenomis, kurių reikalauja užsakovai.

„Kino gamybos procesas susideda iš daugybės etapų. Į Lietuvą filmuoti atvykusių tarptautinių komandų atstovai – režisieriai, prodiuseriai, operatoriai ir kt. – yra itin reiklūs ir visas detales suderina iš anksto iki mažiausių smulkmenų. Laiko ir resursų naudojimo efektyvumas visuomet yra didžiausias prioritetas. Klasterio nariams, dalyvaujantiems filmavime, reikia iš anksto pasirūpinti viskuo nuo A iki Ž, kartais tenka improvizuoti ir kurti nestandartinius, inovatyvius sprendimus“, – tvirtina R. Matulis.

Toks paslaugų kompleksiškumas ir lankstumas padėjo į Lietuvą pritraukti didžiulius projektus. R. Matulis didžiuojasi, kad klasteriui teko svariai prisidėti prie vienos didžiausių filmus ir serialus internete transliuojančių bendrovių „Netflix“ kurto bei „Emmy“ nominaciją laimėjusio mini serialo „Tokio Trial“ (liet. „Tokijo teismas“), kurio filmavimo metu Vilniuje itin autentiškai buvo atkurta dalis pokario Tokijo, o Didžiasalyje, buvusioje plytų gamykloje, buvo vaizduojamos scenos po atominės bombos sprogimo. „Netflix“ nėra vienintelė pasaulio masto kompanija, gaminanti savo produktus Lietuvoje. Šiemet dar vienas globalus televizijos ir internetinio turinio gigantas – HBO – mūsų šalyje filmavo net 2 itin didelius ir labai skirtingus serialus „Černobylis“ ir „Jekaterina Didžioji“. Prie jų gamybos taip pat prisidėjo VKK nariai. Tai tik dar kartą parodo ir Lietuvos, kaip geografinės vietos, patrauklumą užsienio kino gamintojams, ir vietos kino industrijos brandą, ir gebėjimą dirbti aukščiausiame lygyje su viso pasaulio profesionalais.

Kita vertus, Lietuvoje filmuojami ne vien garsūs TV serialai. Pernai pasirodžiusio ir kelių festivalių apdovanojimus susižėrusio olandų filmo „Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“ daug scenų irgi filmuota Lietuvoje dalyvaujant VKK įmonėms.

Vertina konsultantų paramą

Tačiau klasteris gyvas ne vien kinu. Nuo 2017 m. VKK dalyvauja MITA kartu su Lietuvos inovaciju centru (LIC) kuruojamame pažangiausių Lietuvos klasterių brandinimo projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kuris yra ES priemonės „Inogeb LT“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis projektas. Anot R. Matulio, šis projektas leidžia klasteriui susisteminti ir išgryninti visas vykdomas veiklas, atnaujinti vystymosi strategiją ir tikslus, toliau tobulėti ir siekti didesnio pranašumo rinkoje.

„Iš pradžių nežinojome, ko tikėtis. Įprastai valstybinių institucijų kuruojami projektai yra susiję su finansavimu, tačiau čia yra konsultacijos ir brandinimo sesijos, – tai sunkiai pamatuojamas dalykas. Tik po kurio laiko supratome, kad tai labai vertinga partnerystė. Konsultuojamas ne tik visas klasteris, bet ir atskiros jo įmonės, turinčios specifinių poreikių ir joms pačioms reikšmingų klausimų“, – sako R. Matulis.

„Verslo ir institucijų kalbos – skiriasi. MITA ir LIC yra tie pagalbininkai ir vertėjai, sugebantys verslui suprantama kalba papasakoti, kokios yra priemonės, kuriomis klasteris gali pasinaudoti, kokie dokumentai tam reikalingi ir kaip teisingai juos įforminti. Tai didžiulė pagalba man kaip klasterio vadovui, kuri leidžia sutaupyti daug laiko, skiriant jį kitai klasteriui reikšmingai veiklai“, – teigia R. Matulis.

Jis džiaugiasi, kad valdžios atstovai vis labiau įvertina kūrybinių industrijų įtaką šalies ekonomikai. Anot R. Matulio, oficialioji statistika neatspindi realios situacijos. Dideli kino ir TV projektai paprastai turi ir didelius biudžetus, kurių nemenka dalis tenka ne vien Lietuvos kino industrijai, bet ir viešbučiams, maitinimo įstaigoms, logistikos ir transporto bendrovėms, net siuvėjams ir grožio salonams. Be to, pasaulyje labai populiarus vadinamasis kino turizmas, kuomet žmonės kryptingai lanko vietas, kuriuose buvo filmuojami kultiniais tapę filmai ir serialai.

„Labai svarbu, kad negalvotume esantys prastesni už kitus. Lietuvos kino industrija buvo ir yra matoma bei pripažįstama pasaulyje, tačiau kartais vis dar nuvertinama ir nepastebima Lietuvoje. Tikiu, kad industrijos augimo tempai nelėtės, ypač turint omenyje, kad Seimas ką tik pratęsė pelno mokesčio lengvatos kino projektams galiojimą dar 5 metams ir padidino galimos paramos dalį iki 30%. Tai leis mums išlikti konkurencingais palyginus su kaimyninėmis šalimis“, – sako R. Matulis.

Šiuo metu VKK sudaro 31 narys: UAB „Artbox“, „Idée Fixe Vilnius“, „Dansu“, „Madstone“, „Cinevera“, „Cineeffects Studio“, ,,Hipė“, „Cineskopė“, „Cineskopė Rental“, „Framerate Cameras“, „Editos kastingas“, „Roof Sound“, „Loftas fest“, „Europos kinas“, „Videoprojektai LT“, ,,VKK laboratorija“, „VKK Plius“, „MeinArt“, „OAK9 Entertainment“, „Ultra Nominum“, „Antras kadras“, SIA ,,Arkogints“, VšĮ „Artbox laisvalaikio klubas“, „Art shot“, „Menų fabrikas“, „Kino pasaka“, „Kino pavasaris“, „Cinerama“, „Ateities visuomenės institutas“, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir klasterį koordinuojanti asociacija Vilniaus kino klasteris. Bendra klasterio narių (be VGTU) apyvarta 2017 m. sudarė 11,14 mln. EUR, iš kurių eksportas – 1,43 mln. EUR, o klasterio įmonių bendras darbuotojų skaičius tais metais buvo 142.