Sėkmingai įgyvendinant Baltijos jūros regiono programos „Inovacijų ekspresas“ projektą, glaudžiai bendradarbiauja maisto ir pakuočių klasteriai: Lietuvos spaustuvininkų asociacija, „Smartfood“ klasteris, Popieriaus provincijos klasteris („Paper Province“) iš Švedijos, Maisto produktų kokybės klasteris iš Latvijos, Agro ir bioklasteris iš Lenkijos („AgroBioCluster“).

Šiais metais balandžio mėn. pirmasis bendras susitikimas vyko Švedijoje, Karlstad regione įsikūrusiame Popieriaus provincijos klasteryje, kur buvo aptartos maisto ir pakuočių klasterių veiklos, galimos veiklos vystant dialogą apie pakuočių inovacijas maisto pramonei.

Antrasis penkių klasterių atstovų susitikimas vyko birželio pradžioje Vilniuje: buvo  surengta konferencija „Pakuočių inovacijos maisto sektoriui“, skirta aptarti sektorių iššūkius, sprendimus, ateities tendencijas.

Viena iš renginio organizatorių, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos vadovė Kristina Rakauskaitė pasakojo, kad dėl greitai besikeičiančių vartotojų įpročių bei poreikių, asociacijos nariai turi aktyviai  sekti tendencijas ir atnaujinti savo gaminamą produkciją.

„Tiek pakuočių gamintojai, tiek maisto gamintojai ieško naujų sprendimų, kaip produktus pakuoti į modernias, ekologiškas,  inovatyvias pakuotes. Organizuodami šį renginį norėjome paskatinti abi puses drauge diskutuoti šia aktualia tema, taip pat įtraukiant užsienio ir Lietuvos pranešėjus“,  –  teigė asociacijos vadovė.

„Smartfood“ klasterio vadovo Giedriaus Bagušinsko nuomone, maisto bei pakuočių sektoriai yra labai susiję ir iš dalies vieni nuo kitų priklausomi. „Džiaugiuosi, kad pirmasis bendras renginys įvyko. Turėjome labai vertingus pranešėjus, galėjome drauge diskutuoti bei aptarti pakavimo inovacijų tendencijas, galimybes bei kasdienybę“,  –  pasakojo klasterio vadovas.

Ateities pakuotės edukacijai, laisvalaikiui, vertybių puoselėjimui

„Globali pakuočių dizaino industrija jau peržengė estetikos ribas. Maisto gamintojai turi priimti naujas taisykles – intelektualioji pakuotė, vartotojų patyrimai, socialinės vertybės, tvarumas ir aplinkosauga yra tik keletas elementų į kuriuos privalu kreipti  dėmesį“, –  savo pranešimą pradėjo „Etiquette“ agentūros partneris ir dizaino strategas Edvardas Kavarskas.

Pasaulinės kompanijos ir gamintojai pradeda eksperimentuoti bei kurti pakuotes, kurias galima būtų ne vien tik perdirbti, sukurti aplinkai draugiškas, bet panaudoti ir ne pagal tiesioginę paskirtį,  laisvalaikiui ar net edukacijai. Kai kurių rinkų vartotojai jau dabar turi galimybę naujoves  išbandyti.

Įdomu pamatyti, kaip picos dėžė pavirsta projektoriumi, sausų  pusryčių pakuotė – virtualios realybės akiniais laisvalaikiui praleisti, viskio popierinė dėžutė – nešiojamu garsiakalbiu, o Mc‘Donalds „Happy meal“ krepšelis – vaikų edukacijai skirtu interaktyviu žaidimu.

Pakuotės savo savybėmis, technologiniais sprendimais gali atspindėti puoselėjamas kompanijos vertybes bei prisidėti prie įvairių socialinės atsakomybės projektų. Žmonėms tai tampa vis aktualiau. Šiandien apie 15 procentų vartotojų svarbu iš kokios medžiagos pakuotė yra pagaminta, o po 5 metų numatoma, kad šis skaičius ūgtelės iki 30 – 40 procentų. E. Kavarskas mano, kad kai kurios naujovės jau dabar yra naudojamas ir nesudėtingai gali būti pritaikomos Lietuvoje net nepadidinus pakuotėms skirto biudžeto.

Pardavimo kanalų augimo įtaka pakuotėms

Dėl besikeičiančių pirkėjų įpročių, šalia tradicinių prekybos tinklų savo rinkos dalį vis labiau augina mažosios parduotuvės, e. prekyba bei žemų kainų prekybos tinklai. Sparčiai augant pardavimų kanalų skaičiui, gamybininkai susiduria su iššūkiu suvaldyti vis sudėtingesnes tiekimo grandines.

“Tą patį produktą tiekti įvairiais kanalais dažnai tenka kiekvienam pardavimų kanalui pritaikytoje skirtingoje pakuotėje. Todėl labai svarbu jau šiandien ieškoti galimybių optimizuoti pakuočių, pakavimo ir logistikos sprendimus ir taip didinti tiekimo grandinių efektyvumą. Bendradarbiaujant visiems įmonės skyriams ir partneriams galima  pasiekti išties didelių rezultatų“, –  dalinosi „Smurfit Kappa“ Europos inovacijų ir plėtros viceprezidentas Arco Berkenbosch.

Pakuočių inovacijos praktikoje

Net 90 procentų inovatyvių idėjų neįgyvendinamos realiame gyvenime, todėl svarbu suprasti, kad inovacijos nėra tas pats kas kūrybiškumas.

„Vietoj madingų naujovių medžiojimo, vertėtų atkreipti dėmesį ir į priemones jau egzistuojančias rinkoje. Tikrai įmanoma atrasti inovatyvius pakuočių bei pakavimo sprendimus apjungiant kūrybišką mąstymą ir esamas spausdinimo technologijas“, –  pasakojo „Aurika“ rinkodaros direktorė Lina Raulinavičienė. Kūrybiškumas savo prigimtimi yra nevaldomas, nenuspėjamas ir dažniausiai neturi nieko bendro su pelno generavimu. Todėl, anot L. Raulinavičienės, labai svarbu įmonėse turėti inovacijų valdymo  sistemas, surasti būdą, kaip idėjas valdyti, kad galima būtų jas prognozuoti ir apskaičiuoti, kokiu būdu gauti pajamas iš investicijų.

„Millenium“ kartos įtaka

Pagrindiniai iššūkiai gamintojams šiandien yra susiję su vartotojų elgsena. „Millenium“ kartos poreikiai jau atsiranda ir taps vis  labiau matomi per 3, 5, 10, 20 ateinančių metų. Statistika rodo, kad ši karta skaičiuojant nuo dabar iki 2020 – 2025 metų sudarys apie 50 procentų Europos Sąjungos darbo jėgos. Tai reiškia, kad jie taps pagrindiniu tiksliniu segmentu. Gamintojams svarbu suvokti jų elgseną jau dabar,  nes jie turės skirtingą mąstymą, vertybes, pomėgius.

„Aurika“ rinkodaros vadovė pateikė keletą pagrindinių „Millenium“ kartos elgsenos ypatumų. Vienas iš jų – socialinės tendencijos. Jaunoji karta lengvai naudojasi technologijomis, socialinėje medijoje dalinasi patyrimais ir gamintojai negali to kontroliuoti, bet gali panaudoti pakuočių gamyboje. Emocijos tampa labai svarbiomis kalbant apie patyrimines pakuotes. „Milleniums“ atvirai pripažįsta, kad jie perka produktus atsižvelgdami į tai, kaip jie supakuoti. Jiems patinka išbandyti ir patirti naujus dalykus vis dažniau, o tai tampa iššūkiu gamintojams, nes tenka ieškoti įvairesnių bei inovatyvesnių būdų, kaip spausdinti efektyviai išnaudojant kaštus. Ši karta yra labiau išsilavinusi, jai svarbu iš ko pakuotė pagaminta, jos perdirbimas, antrinis panaudojimas.  Jiems rūpi problemos susijusios su ekologija.

Taip pat „Millenium“ renkasi įvairesnį gyvenimo būdą, palyginus su vyresnių žmonių karta. Atsiranda poreikis jau paruošto maisto, mikrobangų krosnelėms skirto maisto pakuotėms, išmanioms pakuotėms, kurias patogu naudoti.

“Mayr-Melnhof Kartonas” renginio metu pristatė inovatyvius sprendimus maisto pakavimui ir tokiu būdu dar kartą patvirtino savo, kaip technologijų lyderio produkcijos iš kartono srityje. “Viena iš pagrindinių naujovių – kartonas maistui, kuris sukuria unikalų barjerą mineralų riebalams. Jis priklauso Kraft šeimai, yra lengvas ir tvirtas”, – pasakojo “Mayr-Melnhof Kartono” atstovas Dmitrijus Michailovas.

Pranešimus taip pat skaitė „Paper province  cluster“ – pirmaujančio verslo klasterio miško bio-ekonomikos srityje Švedijoje vyriausiasis patarėjas plėtrai ir inovacijoms Magnus Persson.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 70 maisto ir pakuočių sektorių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Vengrijos, Lenkijos, Olandijos, Austrijos.

Ši konferencija yra įgyvendinamo BSR Inovacijų ekspreso projekto, kurį remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra,  dalis. Ją organizavo Lietuvos spaustuvininkų asociacija, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija ir MITA. Tarptautiniai projekto partneriai: Paper province cluster (Švedija), Food products quality cluster (Latvija), AgroBioCluster (Lenkija).

Šaltinis: MITA