Projektą pavyko įgyvendinti tik atsitiktinumo dėka

Lietuvoje esant didelių studijų trūkumui, reklamos gamybos prodiuseriai „Magic” vos neprarado galimybės jos filmuoti Lietuvoje – juos išgelbėjo atsitiktinumas. „Mums pasisekė šiuo atveju, kadangi po Covid niekas nevyko Litexpo rūmuose ir jie buvo suinteresuoti mus priimti. Litexpo parodų rūmai, kaip studija, mums yra labai patogi vieta. Tai yra labai gerai įrengtas pastatas, kuriame pastatėme didžiulę dviejų šimtų kvadratų dekoraciją.” filmavimo organizavimo įspūdžiais dalijosi Ramojus Petrauskas, vykdantysis „Magic” prodiuseris.

Galima tik spėti, kiek tokio masto užsakymų yra atsisakoma dėl neturėjimo kur juos įgyvendinti bei kiek Kanų Liūtų ar kitų didelių apdovanojimų jau galėtume turėti šalies sąskaitoje. Kita vertus, R. Petrausko teigimu, atsisakyti užsakymų nors ir kartais tenka, dažniau jie jų net nesulaukia, dėl industrijoje jau žinomo Lietuvos galimybių ribotumo.

Apie tai, kokia sena ir opi problema yra studijų ir paviljonų trūkumas, jam antrino ir Romanas Matulis, Baltic Film & Creative Tech klasterio, vienijančio reklamų ir kino kūrėjus vadovas: „Video reklamos ir kino gamybos procesai yra labai panašūs – abiejose srityse iš esmės dirba tie patys profesionalai, kurių darbo kokybė jau seniai pasiekė pasaulinį lygį. Turime keletą pavienių nedidelio masto filmavimams tinkamų patalpų, bet su tokia infrastruktūra tikrai sunku konkuruoti su kitomis regiono šalimis dėl didžiųjų studijų (HBO, Netflix, Amazon ir pan.) nuolatinių užsakymų.”

Sprendimai galėtų būti labai paprasti 

R. Petrausko teigimu, dabar ypač svarbu sukurti infrastruktūrą, kad pasiektume tas šalis, kurioms mes dar nesame per brangūs. „Mes gebame profesionaliai statytis dekoracijas, deja – neturime kur, todėl negalime pasikviesti tų didžiausių projektų, kurie važiuoja į Čekiją ar Angliją – šalis kur yra didelės studijos. Mes su jais negalime pakonkuruoti kaina ir tų studijų infrastruktūra tikrai geresnė, nes į tai yra investuota. O šiuo atveju pas mus infrastruktūra yra menka, bet manau, visgi šiandien turime potencialo tapti stipriais konkurentais Čekijai, Vengrijai ir kitoms Rytų Europos šalims.”, teigė R. Petrauskas.

„Industrija vienijasi, kad atsirastų nauja moderni 4-6 paviljonų kino studija su bendru plotu apie 50 000 kv.m. Preliminariais vertinimais projekto vertė būtų 12-15 mln.eur.” – teigė R. Matulis. „Kadangi tai yra per didelė našta mūsų industrijai, šiuo metu aktyviai ieškoma partnerių, su kuo galima būtų ja pasidalinti.”

Kaip pavyzdį R. Matulis paminėjo Estijos atvejį: „Dar prieš kelis metus Estijos kino industrija buvo nepalyginamai mažesnė už mūsų, bet gavusi pasitikėjimo, valstybės (5 mln.Eur) ir Talino savivaldybės (1 mln.Eur) finansavimą kino studijos statyboms – šiais metais planuoja baigti statybas – taip mes atsidūrėme besivejančių pozicijoje.”

Dirba ties galimybių riba

Lietuvos kino ir reklamos kūrėjai įrodė, kad jie yra vertinami visame pasaulyje. Šalies kino produkcija išaugo nuo 6 milijonų 2011-ais metais iki 38 milijonų eurų, kurie buvo išleisti 11 lietuviškų produkcijų ir 16 užsienio koprodukcijos filmų praėjusiais metais. Taip pat sparčiai auga ir reklamos industrija, o viso pasaulio užsakovus vilioja mūsų patyrę ir talentingi specialistai.

R. Petrauskas pabrėžė, kad užsienio klientus labiausiai traukia asmeninis santykis, darbščios ir kūrybingos komandos: „Mes jau nebe pigi šalis, tad nebeturim šių pagrindinių svertų – industrija vilioja kokybišku ankstesniu įdirbiu, santykiais ir turimais talentais: kostiumų dailininkais, stilistais. Dauguma aplinkinių šalių neturi šių specialistų ir užsakovams reikia juos ten vežtis. Tai yra mūsų pagrindinė stiprybė, kuri netgi padeda sumažinti gamybos kainą, nes nereikia kviestis brangiausių specialistų.”

Tačiau, Lietuvoje jau pradeda trūkti kino profesionalų. Filmuojant apdovanojimą Lietuvai pelniusią reklamą teko keletą specialistų kviestis iš kaimyninių šalių. „Dailininkė buvo iš Estijos, mes ją atsivežėme į Lietuvą, ji dirbo kartu su dailininkų komanda Lietuvoje, statė dekoraciją. Filmuojant turėjome problemą ir su apšvietėju, todėl pas mus važiavo pagrindinis apšvietėjas iš Estijos, nes neradome čia tinkamo žmogaus.”

Iš viso prie šio projekto dirbo apie 150 žmonių: dauguma lietuvių, taip pat estai, bei režisierius švedas ir vokiečiai. Nors specialistų trūkumas ir jaučiamas, kūrėjai džiaugėsi, jog viskas labai sklandžiai pavyko, ir užsakovai išvyko laimingi, o dabar reklama skina laurus.

R. Matulio nuomone, nuolat didėjantis užsienio filmų, serialų ir reklamos užsakovų dėmesys Lietuvai yra maloni tendencija, tačiau ji turi ir kitą pusę – mūsų kino industrija jau kurį laiką dirba ties savo galimybių riba. „Katastrofiškai trūksta visos eilės profesijų specialistų – filmavimo aikštelės asistentų, aikštelės dailininkų, apšvietėjų, operatoriaus asistentų, animatorių, montuotojų – sąrašą galima tęsti ilgai. Deja, Lietuvoje nėra programų ir švietimo įstaigų, kurios šiuos specialistus ruoštų.” – pasakojo R. Matulis.

R. Matulio teigimu, pasaulis mus jau pripažįsta – lieka sulaukti pripažinimo tik šalies viduje: „Savarankiškai kūrybinis sektorius jau padarė labai daug, laimėjome aukščiausio pasaulinio lygio apdovanojimus. Tuo tarpu valstybės strategijoje kūrybinės industrijos vis dar nefigūruoja, nėra pasitikėjimo jomis kaip tvariu ir perspektyviu gamybiniu sektoriumi, turinčiu milžinišką potencialą.”

Kito Kanų Liūto galime ir nebesulaukti

„Kanų liūtai turbūt pats prestižiškiausias apdovanojimas. Tai yra visos mūsų industrijos, visų, kas buvo prisilietę, nuopelnas.”, džiaugėsi R. Petrauskas. Prie šios reklamos dirbo ir daugiau lietuviškų kompanijų, priklausančių sparčiai augančiam Baltic Film & Creative Tech klasteriui, vienijančiam virš 40 kino, reklamos, animacijos ir multimedijos kūrėjų bei platintojų. “Mano Disco, Cineskopė Rental, Arclights bei kitos klasterio įmonės prie to prisilietė tad tam tikra prasme šis apdovanojimas visiems ir priklauso.”- teigė R. Petrauskas.

Atšventus didelius laimėjimus, laikas apsvarstyti, kokių priemonių reikia imtis, kad šie apdovanojimai netaptų paskutiniais. Nesant valstybės investicijų į sektorių, privatus verslas galėtų imtis infrastruktūros plėtros savarankiškai, tačiau kalbėtis su investuotojais be valstybės garantijų itin nelengva. Galimi įvairūs plėtros modeliai: laisvoji ekonominė zona, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, koncesija. „Padaryti ženklius žingsnius į priekį mums trūksta investicijų, kurios neateis be valstybės pagalbos, parodyto pasitikėjimo, kurį manau, tikrai užsitarnavome.” – teigė R. Matulis.

Baltic Film & Creative Tech klasterio vadovo įsitikinimu, dabar yra pats tinkamiausias momentas investuoti: kuomet jau niekas neabejoja Lietuvos kino industrijos potencialu ir užsienio užsakymų gausa. R. Matulio teigimu, „nesprendžiant minėtų problemų, prarasime puikią galimybę įsitvirtinti pasaulinėje kino rinkoje ilgam laikui ir kitų Kanų ar Venecijos Liūtų galime ir nesulaukti.”

Šaltinis: BNS