Žiedinės ekonomikos principai taikomi ir maisto technologijoje, ir medžiagų inžinerijoje

Birželio 16 d. Vilniuje vykusiame renginyje „Žiedinės ekonomikos principų taikymas maisto technologijoje ir medžiagų inžinerijoje“ mokslo ir verslo bendruomenės pristatė savo veiklą, bendradarbiaujant sukurtus produktus, pasidalino rinkos tendencijomis bei aptarė bendradarbiavimo galimybes su potencialiais partneriais iš užsienio.

Renginio organizatoriai – Nacionalinio maisto ūkio klasteris (NaMŪK), „Food Technologies Digitalization LT“ klasteris (FTD LT) ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

„Net ir žinodami, kokioje šalyje kokia mokslo ar verslo institucija veikia, kol nesusėdi prie apvalaus stalo pakalbėti, pasidalinti patirtimi, tol tai ir lieka tik žinojimu, bet ne veiksmais. Šiame renginyje mokslo darbais, mūsų įmonių veikla domėjosi ir Lietuvos įmonės. Turėjome ir svečių iš Lietuvos universitetų, kuriems buvo įdomi CO2 ekstrakcija, kuriami produktai. Renginiu esame labai patenkinti, nes kilo nemažai idėjų dėl naujų veiklų užmegztos partnerystės stiprinimui“, – sako NaMŪK klasterio direktorius ir koordinatorius Česlovas Bobinas.

Sieks mažinti gamybos procese susidarančias atliekas

Renginio metu NaMŪK ir FTD LT klasterių mokslininkai pristatė produktus ir veiklas, kurie gimė jau bendradarbiaujant verslui ir mokslui.

Atskirus pranešimus skaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkės dr. Dalia Urbonavičienė ir dr. Lina Dėnė, Latvijos Agrokultūros universiteto tyrėjas dr. Vitalijs Radenkovs, Bulgarijos mokslų akademijos profesorė Radostina Alexandrova bei FTD LT klasterio koordinatorė Algimanta Ščiglinskienė.

„Pastaruoju metu išryškėja vartotojų požiūris, kad maistas nėra skirtas tik alkiui numalšinti, bet kartu su maistu norima gauti kuo optimalesnį kiekį biologiškai veiklių junginių. Problema ta, kad daugumos vertingų junginių, tokių kaip karotenoidai, polifenoliai ir kt., žmogaus organizmas nesintetina – jie turi būti gaunami su maistu. Deja, tik 10 proc. biologiškai vertingų junginių yra pasisavinama iš maisto produktų. Taigi mokslininkai sprendžia šias problemas ir kartu su verslo subjektais LAMMC (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras – red. past.) mokslininkai yra sukūrę funkcinių maisto produktų, kosmetikos gaminių prototipų ir ingredientų farmaciniams produktams“, – teigia mokslininkė D. Urbonavičienė.

Siekiant, kad maisto produktų gamybos procese susidarę šalutiniai perdirbimo produktai (sėklos, žievelės, dalis minkštimo) nebūtų išmetami, mokslininkai nuolat vysto idėjas kaip jas racionaliai panaudoti kuriant naujus, biologiškai vertingus ir inovatyvius maisto produktus ar jų sudedamąsias dalis.

MB „Biofita“ atstovė ir NaMŪK klasterio narė dr. Aistė Balčiūnaitienė pristatė pranešimą apie tai, kaip augalinės kilmės šalutinius perdirbimo produktus panaudoti kitų medžiagų sukūrimui. Žaliosios metalų nanodalelių sintezės metu sukuriamos aukštos pridėtinės vertės funkcinės medžiagos, puikiai pritaikomos medicinoje, farmacijoje ir maisto pramonėje bei kitose pramonės srityse.

„Sintetinei sintezei šiuo metu naudojami agresyvūs cheminiai reagentai, kurie daro didžiulę neigiamą įtaką mūsų aplinkai. Tuo tarpu taikant žaliąją metalų nanodalelių sintezę nenaudojamos jokios cheminės medžiagos. Mes atsirenkame šalutinius augalinius perdirbimo produktus ir juos įdarbiname kaip reduktorius, kurie veikia ir kaip stabilizatoriai metalų nanodalelių sintezei“, – sako A. Balčiūnaitienė.

Nerimą keliantys Lietuvos rodikliai

NaMŪK klasterio direktorius ir koordinatorius Č. Bobinas sako, jog renginį paskatino ne tik siekis atverti naujas veiklos nišas mokslui ir verslui, bet ir nerimą kelianti statistika.

EUROSTAT mirtingumo ir gyvenimo trukmės statistikos duomenimis, Lietuva pagal ilgaamžiškumo rodiklį yra viena iš paskutinių šalių Europos Sąjungos indekse. Mūsų šalyje vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė siekia tik kiek daugiau nei 74 metus, kai tuo tarpu kitų ES šalių vidurkis yra 84 metai.

COVID-19 pandemija dar labiau išryškino žmonių imuniteto svarbą, o imunitetą daugiausiai įtakoja tinkama mityba ir kokybiškas maistas.

„Dėl gausaus sočių riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimo Lietuvoje auga sergamumas antrojo tipo cukriniu diabetu. Įrodyta, kad žalingų maisto produktų vartojimas įtakoja net genetinius pakitimus. Tokia situacija mažina šalies gyventojų gyvenimo trukmę, blogina gyvenimo kokybę, o rezultatas – nukenčia visa visuomenė, patiriama didelių sveikatos priežiūros išlaidų. Taigi ši situacija didina ekonominę naštą Lietuvai“, – teigia NaMŪK direktorius. Jo teigimu, klasterio mokslininkai bei įmonės gali padėti spręsti šias problemas.

„Todėl ir yra labai svarbu informuoti verslą apie mūsų galimybes, apie bendradarbiavimo išskirtinumą bei naudą, apie galimybes augti ir plėstis. Mokslui lygiai taip pat svarbu žinoti verslo problemas, kad nukreiptų savo tyrimus reikiama linkme“, – sako Č. Bobinas.

Naujos galimybės Lietuvos mokslui ir verslui

Į mokslo ir verslo bendruomenes apjungusį renginį atvykę tarptautiniai ir nacionaliniai partneriai, aukšto lygio mokslininkai, inovatoriai bei verslininkai bendradarbiaudami sieks atverti naujas galimybes pritraukti ES fondų lėšas į Lietuvą, tokiu būdu kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus bei mokslinę produkciją.

„Į renginį pakvietėme aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir didžiuodamiesi galime pasigirti, jog mūsų nariai jau pradėjo bendradarbiavimą dėl tarptautinių mokslinių projektų ruošimo. Apie ką jie bus, dar negalime pasakyti dėl suprantamų konfidencialumo įsipareigojimų, tačiau džiaugiamės, kad tokio aukšto lygio mokslas pastebėjo mūsų inovatyvias įmones, mūsų jaunimą, suteikia reikšmės jų idėjoms ir skiria savo laiką“, – sako NaMŪK direktorius Č. Bobinas.

Renginio metu vykusioje partnerių paieškos sesijoje dalyvavo užsienio svečiai iš Latvijos, Bulgarijos, Danijos ir Švedijos.

„Tai atstovai iš verslo, mokslo bei tyrimų institucijų. Svečias iš Latvijos dirba Sodininkystės institute Latvijoje ir yra stiprus mokslininkas racionalaus augalų šalutinių produktų naudojime. Kartu su mūsų mokslininkais svarsto, kaip bendra veikla užtikrinti, kad augalinės kilmės atliekos taptų augalinės kilmės antrinėmis žaliavomis ir taip vėl sugrįžtų į gamybos procesus. Viešnia iš Bulgarijos pasidalino patirtimi kaip vienas ar kitas augalinės kilmės elementas veikia žmogaus organizmą, kokius tyrimus atlieka savo šalyje. Mūsų ir užsienio verslininkams tai labai aktualu, nes praktinis pritaikomumas, tam tikrų gyvenimo iššūkių sprendimo radimas yra labai svarbus tiek žmogui, tiek net šalies ekonomikai“, – sako Č. Bobinas, pasidžiaugdamas, kad su svečiais užsimezgė stiprus ryšys, jau planuojamas vizitas į Latviją.

Partnerių paieškos sesiją renginio metu organizavo projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, skatinti jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.