20 lapkričio d., 2020

Tarptautinė švariųjų technologijų konferencija Vilniuje – atsakas karščiuojančiai planetai

Klimato kaitos, mažėjančios bioįvairovės, senkančių žemės resursų bei taršos problemų sprendimai – pagrindinis mūsų kartos uždavinys. Tai Žemės mums užduodami klausimai, į kuriuos atsakymų pateiks verslas bei privatus sektorius. Taip lapkričio 19 dieną Vilniuje atidarydamas tarptautinę švariųjų technologijų konferenciją „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ teigė Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Lietuvos, Estijos, Suomijos, Danijos mokslininkai, investuotojai, startuoliai ir kiti inovacijų ekosistemos dalyviai konferencijoje tarėsi, kaip paskatinti švariųjų technologijų plėtrą Baltijos jūros regione, investicijas į žaliąsias inovacijas ir paspartinti verslo bei mokslo bendradarbiavimą siekiant žaliosios ekonomikos suklestėjimo.

Nuo žalių darbo vietų iki ateities miestų

Švariųjų technologijų ateitį ir naudą pristatęs „Greentech South“ vadovas ir „International Cleantech Network“ valdybos narys dr. Davidas Hutchinsonas akcentavo švariųjų technologijų reikšmę kuriant klimatui palankią, žiedinę ekonomiką. „Žalios darbo vietos, energetinė nepriklausomybė, tinkami gyvenimui miestai yra tik keli jos pavyzdžiai. Mūsų patirtis „Greentech South“ rodo, kad būtent tokios sąlygos yra reikalingos, norint greičiau pereiti prie nulinės emisijos“, – pabrėžė  dr. D. Hutchinsonas.

Kaip švariųjų technologijų klasteriai gali paskatinti žaliosios ekonomikos pokyčius, kalbėjo AVAESEN klasterio vadovė Bianca Dragomir. „Europos žaliasis kursas sukurs 1 mln. naujų žalių darbo vietų ir proc. pakels BVP iki 2030 m. Norint pasiekti naują žalesnę realybę, Europai reikės kritinės masės atvirų, tarpusavyje bendradarbiaujančių, tarpsektorinių inovacijų ekosistemų, kuriančių teigiamą įtaką greitai ir dideliu mastu“, – sakė B. Dragomir.

Diskusijoje apie paramą švariųjų technologijų inovacijoms Baltijos šalyse „Supporting cleantech innovations in the Baltics“ patirtimi dalijęsi Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos atstovai apžvelgė geriausias „cleantech“ naujovių palaikymo praktikas šiame regione.

Švarių technologijų idėjų nestinga, bet jų įveiklinimas – problema

„Norėdami pakeisti vartotojų elgesį ir kurti tvarias vertės grandines bei verslo modelius, pirmiausia turime įveiklinti švariąsias technologijas Baltijos šalyse“, – pabrėžė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė Laima Kaušpadienė.

Dirbant su jaunais novatoriais matyti, kad potencialą turinčių švariųjų technologijų idėjų tikrai netrūksta, tačiau kūrėjai dažnai stokoja žinių apie savo idėjų pritaikymą rinkai ir verslo kūrimo procesus. „Savo veiklomis siekiame jiems padėti: organizuojame verslumo mokymus, konsultuojame, siūlome prieigą prie mentorių tinklo, padedame užmegzti kontaktus su potencialiais partneriais ir investuotojais“, – dalijosi L.Kaušpadienė.

 

Mokslas ir verslas turi veikti išvien

Vilniaus universiteto Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė partnerystę mokslinių tyrimų srityje išskyrė kaip labai svarbią dedamąją siekiant mokslo rezultatų ir inovacijų diegimo sėkmės.

„Bendradarbiavimas su verslo partneriais turi įtakos mokslinių tyrimų ir universitete vykdomų studijų kokybei, skatina didesnę studijų programų atitiktį darbo rinkos poreikiams, įgalina universitete sukauptą mokslinį potencialą ir užtikrina efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą“, – diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą švariųjų technologijų srityje sakė prof. Edita Sužiedėlienė.

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antano Čenio įsitikinimu, švariųjų technologijų verslas negali būti efektyvus be šiuolaikinio mokslo, tai pat kaip švariųjų technologijų mokslas negali pakeisti pasaulio be bendradarbiavimo su verslu.

Be minėtų aukštųjų mokyklų atstovų diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant švariąsias technologijas pasisakė Klaipėdos universiteto, Baltijos Aplinkos Forumo ir „Power Up Energy Technologies“ atstovai, o diskusijoje apie investicijas į švariąsias technologijas – verslo pre-akseleratoriaus „Cleantech ForEst“ (Estija), akseleratoriaus „Energy Spin“ (Suomija) ir hibridinio startuolių akseleratoriaus bei fondo „Katalista Ventures“ (Lietuva) atstovai.

Baltijos jūros regiono įmonės pristatė savo išradimus

Tarptautinės švariųjų technologijų konferencijos tikslai – supažindinti visuomenę su aplinkai naudingomis Baltijos šalių inovacijomis ir verslo atstovams sukurti erdvę užmegzti naudingas tarptautines pažintis. Renginio metu patirtimi bei žiniomis dalijosi ne tik Baltijos jūros regiono inovacijų ekosistemos veikėjai, bet ir įspūdingą patirtį šioje srityje sukaupę ekspertai iš Ispanijos bei Jungtinės Karalystės.

Baltijos jūros regiono įmonės pristatė savo išradimus, inovacijas transporto ir logistikos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, pateikė konkrečių tvaraus išteklių panaudojimo pavyzdžių.

Susipažinti bei rasti sąlyčio taškų turėjo galimybę tvariais sprendimais suinteresuoti politikai, Baltijos jūros regiono investuotojai, žaliųjų technologijų startuoliai, tyrėjai ir visi, neabejingi draugiškų aplinkai technologijų plėtra. Susitikimams ir naujiems kontaktams megzti pasitarnavo speciali konferencijos tinklaveikos platforma.

Paskelbtas beveik 1 mlr. eurų vertės „Horizontas 2020 kvietimas

Renginio pabaigoje Lietuvos mokslo tarybos Vyriausiasis specialistas Viktoras Mongirdas pristatė Europos žaliojo kurso kvietimą, pagrindines dalyvavimo jame ir finansavimo sąlygas.

Siekdama reaguoti į Europos ekologinio susitarimo tikslų skubumą ir užmojus, ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (H2020) paskelbė kvietimą, kurio vertė beveik 1 milijardas eurų. Kvietimą sudaro aštuonios teminės (klimatas, energetika, tvari pramonė, statyba ir renovacija, tvarus judumas, nuo lauko iki stalo, biologinė įvairovė, nustokime teršti) sritys ir kelios horizontalios sritys.

Tarptautinę konferenciją „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ organizavoSaulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, Cleantech ForEst (Estija), Merinova Technology Centre (Suomija), CLEAN (Danija). Pagrindinis renginio partneris Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.


23 lapkričio d., 2020

Kalėdinis Baltijos klasterių forumas 2020

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) Baltijos šalių klasterių bendruomenę ir visus, besidominčius klasterių veikla ir jos galimybėmis, gruodžio 10 d. kviečia į…

Skaityti daugiau

23 lapkričio d., 2020

Būsimo Agro-maisto forumo 2020 pranešėjai: pandemija – ne krizė, o galimybė

Registracijų gausa į nuotolinį „Agro-maisto forumą 2020“, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą…

Skaityti daugiau

20 lapkričio d., 2020

Paskelbtas naujas COSME programos kvietimas klasterių kompetencijų ugdymui

Kokybiškas klasterių valdymas ir aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas – ne tik pagrindiniai šių organizacijų efektyvumo elementai, bet ir visos Europos ekonomikos…

Skaityti daugiau

17 lapkričio d., 2020

Europos akys nukreiptos į Lietuvą: organizuojamas tarptautinis „Agro-maisto forumas 2020“

Žemės ūkis artėja prie esminių permainų: ES Žaliasis kursas, bendrosios žemės ūkio politikos reforma, skaitmeninimas bei atsakas į COVID-19 pandemijos…

Skaityti daugiau