18 gegužės d., 2020

Konkuruoti su didžiaisiais ir kovoti su šiandieniniais iššūkiais lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyviai stengiasi bendromis jėgomis

Nepaisant pandemijos lemtų pasekmių verslui, mažesnius lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyvius sunkumai lydėjo ir anksčiau. Didžiausias trukdis jiems įgyti pranašumą savoje rinkoje – didžiųjų užsienio žaidėjų sudaroma konkurencija. Vis tik sunkvežimių dalių pardavėjai ir servisai išlikti stengiasi kovodami ne dydžiu, bet kliento poreikių supratimu, greita reakcija, procesų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu bei vienijimusi į bendrą, smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV) jungiantį, tarptautinei rinkai pažįstamą tinklą.

Apie verslo vystymo sąlygas regione kalbintas Mantas Vaškys, Telšiuose įsikūrusios sunkvežimių dalių prekyba užsiimančios įmonės „KV Group“ vadovas, pasakoja, kad verslo veiklos sunkumus čia sudaro nedideli žmonių srautai ir konkurencija ne pačiame mieste, bet su didžiųjų aplinkinių Lietuvos miestų verslais.

„Lietuvoje vystant verslą ir taip niekada negali atsipalaiduoti, o kadangi esame įsikūrę mažesniame miestelyje, kur žmonių srautas nėra didelis, dėl klientų daugiau konkuruojame ne jame, bet su didžiaisiais Lietuvos miestais. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis išliekame stiprūs pasiūlydami kokybiškesnes paslaugas, prekes, geras kainas ir pristatymą iki reikiamos vietos“, – kalba jis.

,,KV Group“ vadovas Mantas Vaškys

Prieš daugiau nei aštuonerius metus pradėjęs verslą M. Vaškys, nors ir nesigaili, šiandien jau svarstytų jo įkūrimą mažame mieste. Anot vadovo, spaudžia ne tik mokesčiai, bet ir reikiamų specialistų regione stygius, o su užsienio kapitalo įmonėmis sunku konkuruoti net ir atlyginimų darbuotojams klausimu.

Veiklą riboja šešėlis

Tačiau, pasirodo, šiandien su veiklos problemomis susiduria ir didesnių Lietuvos miestų transporto sektoriaus atstovai. Tomas Survila, sunkvežimių remonto dirbtuvių „Reptoma“ Marijampolėje bei serviso Vokietijoje „Truck Find“ vadovas, atvirauja, kad Lietuvos transporto rinka bei su ja susijusi servisų paklausa ir taip susitraukusi, o šiuo metu situacija visai prasta.

„Per pastarąjį mėnesį sulaukiau vos kelių klientų skambučių. Lietuvoje daugiausiai aptarnaujame miškovežius, kelias kelių statybos įmones ir autovežius, o šiandien jų veikla, galima sakyti, visai sustojusi“, – teigia jis.

Anot T. Survilos, veiklos galimybes riboja ir tai, kad regione vis dar yra daugybė servisų, veikiančių šešėlyje.

„Blogiausia tai, kad įmonės, dirbančios legaliai, dėl klientų turi kovoti ne su kitais servisais, bet asmenimis, kurie dirba nelegaliai ir, nemokėdami mokesčių, siūlo remonto paslaugas už kur kas patrauklesnę, rinkos standartų neatitinkančią kainą“, – pabrėžia jis.

,,Reptoma“ ir ,,Truck Find“ vadovas Tomas Survila

Vadovas akcentuoja, kad būtent nedidelė Lietuvos transporto rinka ir konkurencija su nelegaliai dirbančiais paskatino vadovą atidaryti servisą ir Vokietijoje.

„Bene visi Lietuvos vežėjai važiuoja dirbti į Vakarus, todėl itin susitraukė komercinio transporto rinka, o tuo pačiu ir poreikis čia jį remontuoti. Didžiųjų Lietuvos vežėjų parkai – apynaujai, dažnai atsinaujina, turi ir savo remonto specialistų, todėl jų transportas retai reikalauja serviso paslaugų. Apsilankyti servise jiems aktualiau nebent užsienio valstybėse. Vokietijoje remontuojame rumunų, bulgarų, net ir vokiečių transportą, o labiausiai servisas skirtas lietuvių vežėjams, todėl skatiname juos apsilankyti, sutaupyti kaštus ir palikti pinigus savo valstybės biudžetui“, – kalba jis.

Pasak T. Survilos, vertinant darbų apimtį, paslaugų ir dalių įkainius, sunkvežimių serviso veikla Vokietijoje – kur kas intensyvesnė. Tuo pačiu registruoti remonto paslaugas teikiantį verslą Vokietijoje gali ne bet kas, tik pripažinti šios srities specialistai, todėl kiek sumažėja ir konkurencija.

Labiausiai varžytis tenka su užsienio kapitalo įmonėmis

Mindaugas Daunoravičius, komercinio transporto dalių prekyba ir remontu užsiimančios įmonės „Detagama“ vadovas, pritaria, kad Lietuvos transporto rinka – nėra didelė, o labiausiai šiandien joje tenka kovoti su didžiaisiais užsienio žaidėjais.

„Lietuvos sunkvežimių dalių prekybos ir serviso paslaugų rinka, lyginant su kitomis šalimis, nėra didelė. Kadangi priklausome ES ir veiklos sienų nebeliko, turime didelę problemą konkuruojant su Lietuvoje veikiančiais užsienio šalių transporto sektoriaus lyderiais. Šiuo metu didžiausią konkurenciją sudaro Lenkijos kapitalo įmonės, kurios siūlo kur kas mažesnes, artimas savikainai, dalių kainas – dažnai susiduriame su problema, kad mūsų pirkimo kaina yra gerokai didesnė už jų pardavimo kainą, todėl privalome dirbti itin mažais antkainiais ir taip bent jau palaikyti verslą“, – komentuoja jis.

,,Detagama“ vadovas Mindaugas Daunoravičius

Pasak M. Daunoravičiaus, vieni iš privalumų, kurių dėka šiuo atveju pavyksta išlaikyti klientą, tai Lietuvos transportininkų problemų ir lūkesčių supratimas, taip pat dalių atsargų kaupimas, siekiant greitai pasiūlyti sprendimą, o taip pat papildomos, savo iniciatyva teikiamos paslaugos bei didelis dėmesys klientų aptarnavimui.

Edvard Maliuk, daugiau nei 25 metus sunkvežimių dalimis Klaipėdoje prekiaujančios įmonės „Reborda“ vadovas, papildo, kad nors konkurenciją sektoriuje apsunkina užsienio rinkos žaidėjai, tačiau smulkaus verslo vystymas taip pat turi savo pranašumų.

„Klaipėdoje didžiausią konkurenciją sudaro didžiosios įmonės, tačiau, kita vertus, tai, kad nesame dideli, yra ir vienas iš mūsų privalumų – įmonės kolektyvas dirba kaip šeima, darbuotojų kaita nedidelė, todėl artimiau bendraujame ir pažįstame klientus, galime greičiau reaguoti į jų poreikius“, – sako jis.

Vadovas juokauja, kad siekiant išlikti Lietuvos rinkoje, reikia „dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti“. Anot jo, norint čia išlaikyti verslą, iš tikrųjų reikia įdėti nemažai pastangų – mokytis iš konkurentų, tobulinti veiklos procesus, nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją ir aptarnavimo lygį.

Keturių servisų ir tiek pat parduotuvių vadovas M. Daunoravičiaus atvirauja, kad nors karantino laikotarpiu įmonės pajamos sumažėjo 50 proc., tačiau prekyba palaipsniui atsigauna – paskutiniuosius mėnesius griežtu taupymo režimu dirbęs tarptautinių pervežimų verslas šiandien jau teikia optimizmo. M. Daunoravičius tikisi, kad po kelių mėnesių viskas turėtų grįžti į savas vėžes.

„Nuo gegužės pradžios pagyvėjimas iš tiesų jaučiasi – nors nejaučiame didelio šuolio pajamų prasme, klientų srautas suintensyvėjo“, – papildo E. Maliuk.

Narystė tinkle skatina tobulėjimą ir augimą

Visos kalbintos įmonės priklauso sunkvežimių dalių gamintojus ir lietuviško kapitalo pardavėjus ir servisus vienijančiam tinklui „NexusTruck Lietuva“. Narystė užsienio rinkai pažįstamame tinkle, pasak įmonės „Reborda“ vadovo E. Maliuk, ypač pasiteisina siekiant pranašumo prieš konkurentus.

„Prisijungę prie „NexusTruck Lietuva“ gauname priėjimą prie užsienio gamintojų bei konkurencingesnes prekių kainas, o tuo pačiu priklausydami daug sektoriaus įmonių vienijančiam tinklui sumažiname ir savo konkurencinę aplinką“, – sako jis.

,,Reborda“ vadovas Edvard Maliuk

M. Daunoravičiaus papildo, kad „NexusTruck Lietuva“ tinklo veikla padeda ne tik konkurencinėje kovoje, bet ir kelti veiklos lygį bei optimizuoti kaštus.

„Tapę „NexusTruck Lietuva“ tinklo nariais, esame labiau pastebimi, taip pat nuolat mokomės, dalinamės patirtimi su kitais transporto sektoriaus dalyviais, didiname savo aptarnavimo kokybę bei galime pasiūlyti platesnę prekių gamą geresnėmis kainomis“, – tinklo naudas vardina jis.

„Tvirtai tikiu, kad „NexusTruck Lietuva“ tinklas po kelių metų bus lygiavertė organizacija kitiems žinomiems užsienio transporto sektoriaus tinklams“, – priduria įmonės „KV Group“ vadovas M. Vaškys.

„NexusTruck Lietuva“ tinklo narės – „Detagama“ ir „Jupojos technika“ taip pat priklauso ir Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai (LAuGEA). Anot asociacijos vadovo Andriaus Rakicko, įmonės „Detagama“ prisijungimas prie klasterio papildė sunkiasvorio transporto sektoriaus segmentą, kadangi verslas Lietuvoje lyderiauja tachografijos srityje. Įmonė „Jupojos technika“, savo ruožtu, yra pagrindinė asociacijos iniciatorė ir steigėja, turinti savo nuosavą prekės ženklą „Roadwin“. Šio prekinio ženklo produktus „Jupojos technika“ eksportuoja į daugiau nei 20 pasaulio šalių, o Lietuvoje jį atstovauja visas „NexusTruck Lietuva“ tinklas. Anot A. Rakicko, deja, Lietuvoje yra tik vienetai eksportuojančių įmonių, kurios ryžtasi investuoti į nuosavą prekės ženklą, nes šis procesas reikalauja daug laiko sąnaudų ir lėšų kuriant bei tobulinant produktus, o valstybės parama šiuo atžvilgiu – minimali.

A. Rakickas papildo, kad pagrindinis LAuGEA klasterio tikslas – būti patikimiems partneriams, todėl vykdomomis veiklomis siekiama padėti Lietuvoje veikiančioms auto srities įmonėms atlaikyti tarptautinės konkurencijos spaudimą, ieškoti naujų rinkų ir kurti pridėtinę vertę.

LAuGEA vadovas Andrius Rakickas

„Transporto sektoriaus įmonės, dirbdamos kartu, turi daug daugiau veiklos galimybių. Kaip klasteris atstovaujame įmones įvairiuose institucijose, tarptautiniuose renginiuose (parodos, verslo misijos, B2B, C2C), vykdome akumuliuotus pirkimus, organizuojame seminarus klasterio nariams ir partneriams, kasmet vertiname įmonių pasiekimus, organizuojame ir vykdome projektinę veiklą“, – dėsto jis.

LAuGEA koordinatorius džiaugiasi, kad Lietuvoje yra daugiau nei viena transporto sektoriaus įmones vienijanti organizacija. Nors LAuGEA ir „NexusTruck Lietuva“ – skirtingos, tačiau tuo pačiu ir glaudžiai susijusios sektoriaus bendruomenės.

„LAuGEA klasteris vienija autodalių gamintojus ir eksportuotojus, „NexusTruck Lietuva“ – sunkiasvorio transporto dalių pardavėjus ir servisus. Detalių gamintojai negalėtų išgyventi be pardavėjų bei servisų ir atvirkščiai, todėl visi esame vienoje tiekimo grandinėje. „NexusTruck Lietuva“ veikla stiprina visą sektorių kuriant naujas darbo vietas, keliant personalo kvalifikaciją, dalinantis tarptautinių partnerių patirtimi, kuriant ir diegiant inovacijas. Lietuvoje įgyvendinti pasiekimai yra vis labiau pastebimi tarptautinėje rinkoje, o tai kelia ir pačios šalies įvaizdį“, – pabrėžia A. Rakickas.

Svarbu išlikti vieningiems

A. Rakicko teigimu, dabartinė situacija keičia visas transporto rinkos dalyvių strategijas. Dabar pandemijos pikas atrodo toli – Rusijoje ir JAV, tačiau Lietuvos įmonių, dirbančių su šiomis rinkomis, apyvarta sumažėjo apie 40 proc. Anot pašnekovo, tikėtina, kad situacija stabilizuosis, kai virusas bus suvaldytas arba tiesiog prisitaikysime prie esamos situacijos.

„Dažnai lyginame šių dienų aktualijas su 2008 m. iššūkiais, tačiau skirtumas tas, kad tuo metu finansinių schemų griūtis buvo priežastis, šiandien – pasekmė. Jei nebus pakartotinės viruso bangos, galima numanyti, kad situacija stabilizuosis rudenį, tačiau ekonomikos atsigavimas užtruks, nes labiausiai paveiktas paslaugų sektorius sudaro 60-70 proc. valstybių BVP. Prognozuočiau, kad 2022 m. gali būti lūžio taškas. Natūralus klausimas kyla, kaip atlaikyti šį laikotarpį. Dabartiniu metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra bei Lietuvos inovacijų centras skatina kurti naujus ir inovatyvius sprendimus, Lietuvos verslo paramos agentūra bei Europos socialinio fondo agentūra – stiprinti eksporto rinkas bei personalą, o VšĮ „Versli Lietuva“ padeda ieškoti naujų eksporto rinkų. Tad galimybių verslas turi, lieka tik jomis pasinaudoti, tuo pačiu svarstyti galimybę tapti asociacijos bei „NexusTruck Lietuva“ nariu“, – komentuoja jis.

„NexusTruck Lietuva“ – 2018 m. įkurtas nepriklausomų sunkiasvorio transporto dalių parduotuvių ir servisų tinklas, vienijantis 13 lietuviško kapitalo įmonių, 10 servisų ir 20 prekybos taškų. Organizacijos tikslas – pritraukti žinomiausius pasaulyje sunkvežimių dalių gamintojus, rūpintis distribucija, organizuoti mokymus įmonių-narių darbuotojams bei tarpusavyje dalintis kita naudinga verslui informacija. Tinklo pagrindą sudaro dalyvavimas pasaulinės asociacijos „NEXUS Automotive International“ veikloje.

Daugiau informacijos apie „NexusTruck Lietuva“ veiklą, transporto ir logistikos sektoriaus naujienos ir įžvalgos bei kita aktuali su sektoriumi susijusi informacija: www.facebook.com/NexusTruck.LT


23 lapkričio d., 2020

Kalėdinis Baltijos klasterių forumas 2020

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) Baltijos šalių klasterių bendruomenę ir visus, besidominčius klasterių veikla ir jos galimybėmis, gruodžio 10 d. kviečia į…

Skaityti daugiau

23 lapkričio d., 2020

Būsimo Agro-maisto forumo 2020 pranešėjai: pandemija – ne krizė, o galimybė

Registracijų gausa į nuotolinį „Agro-maisto forumą 2020“, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą…

Skaityti daugiau

20 lapkričio d., 2020

Paskelbtas naujas COSME programos kvietimas klasterių kompetencijų ugdymui

Kokybiškas klasterių valdymas ir aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas – ne tik pagrindiniai šių organizacijų efektyvumo elementai, bet ir visos Europos ekonomikos…

Skaityti daugiau

20 lapkričio d., 2020

Tarptautinė švariųjų technologijų konferencija Vilniuje – atsakas karščiuojančiai planetai

Klimato kaitos, mažėjančios bioįvairovės, senkančių žemės resursų bei taršos problemų sprendimai – pagrindinis mūsų kartos uždavinys. Tai Žemės mums užduodami…

Skaityti daugiau