30 kovo d., 2020

Klasteriai – rimta pagalba verslui krizės akivaizdoje

Dėl ribojimų, paskelbtų kilus COVID-19 epidemijai, verslai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Krizės padarinius jau pajuto ir stambieji, ir smulkūs bei vidutiniai verslai. Jei iki šiol buvo įmonių, dvejojančių jungimosi į klasterius nauda, karantino situacija puikiai iliustruoja, koks vertingas šis kontaktų tinklas greitam aktualios informacijos judėjimui. Lietuvos verslus jungiančių klasterių koordinatoriai pasidalino, kaip šiuo metu sekasi išsaugoti specialistus bei patį verslą.

Anot klasterių asociacijos vadovo ir SMART FOOD klasterio koordinatoriaus Giedriaus Bagušinsko, dabar klasteris yra įmonių langas į kitus sektorius bei valstybės institucijas, o institucijoms klasteris – langas į konkretų sektorių. Turėdami platų kontaktų ratą su institucijų atstovais verslo klasterių koordinatoriai krizės akivaizdoje tapo ypač svarbūs. Operatyviai gaudamiinformaciją apie savo sektorių, jie informuoja valstybės institucijas apie situaciją ir konkretiems sektoriams reikalingus sprendimus. Nacionalinio maisto ūkio klasterio (NaMŪK) koordinatorius dr. Česlovas Bobinas teigia, kad komunikacija jauprasiplėtė į Klasterių asociacijos lygmenį, todėl įmonės gali greičiau reaguoti į esamą padėtį ir taikyti kitose įmonėse jau pasiteisinusius sprendimus.

Giedrius Bagušinskas

Vilniaus kino klasterio koordinatorius Romanas Matulis su kolegomis šiuo metu atstovauja ne tik klasterio, bet ir visos Lietuvos audiovizualinės industrijos interesus – klasterio atstovai dalyvauja įvairių ministerijų specialiųjų darbo grupių posėdžiuose, renka ir analizuoja informaciją apie pandemijos sukeltos krizės poveikį kiekvienai klasterio įmonei. Pasitelkęs teisininkus klasteris  konsultuoja visus savo narius rūpimais klausimais, susijusiais su darbdavio/darbuotojo santykiais karantino metu, įmonės likvidumo užtikrinimu ir sutarčių vykdymu ekstremaliomis sąlygomis. Kitą savaitę konsultacijai su finansų specialistais internetu ruošiasi ir Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos (LAuGEA) nariai. „Turime klausimų dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, apyvartinių lėšų ir palūkanų kompensavimo. Trumpai tariant – siekiame sužinoti, kaip tinkamai suvaldyti iškilusius iššūkius“, – sako klasterio koordinatorius dr. Andrius Rakickas.

Nustebino netikėtas krizės greitis

Paklausti apie klasterio narių pasirengimą krizei visi kalbinti klasterių koordinatoriai mini didžiausią netikėtumą – žaibišką greitį. „Lietuva užgrūdinta iššūkių. Mūsų įmonių vadovai jų turėję daugiau nei Vakarų ar Skandinavijos šalių įmonių vadovai, bet dar nebuvo taip, kad padėtis dramatiškai pasikeistų per savaitę. Kiekvienos įmonės situacija skirtinga, bet pagrindiniai klausimai – darbuotojų mažinimas, tiekimo ir logistikos problemos, atsiskaitymų strigimas bei rizikų, kaip įmonėje elgtis, kad neatsirastų užkratas, valdymas. Negana to, kai kurias įmones paveikė ir dėl naftos kurso kritęs Rusijos rublio kursas ar pingantis svaras“, – vardina G. Bagušinskas.

Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos koordinatorius vertina, kad klasterio įmonių pasirengimas krizei buvo vidutinis. Nors pokyčiai jautėsi nuo pat metų pradžios, buvo netikėta, kad tokia ekstremali situacija susiklostė akimirksniu. „Kuo mažesnė įmonė, tuo ji pažeidžiamesnė. Esminis klausimas – ką daryti su darbuotojais? Ieškoma mažiausiai skausmingų sprendimų: siūloma pasinaudoti atostogomis, dalis darbuotojų turi nedarbingumo pažymėjimus vaikų priežiūrai, tačiau neišvengiamai kai kuriose įmonėse skelbiamos prastovos“, – susirūpinęs dr. A. Rakickas.

dr. Andrius Rakickas

Maisto sektoriuje labiausiai nukenčia komforto produktai

Pirmas įspūdis, kad maisto sektoriuje problemų mažiausia. Tačiau SMART FOOD klasterio atstovas sako, kad jis klaidingas: „Rinka sureagavo kaip ir visų krizių metu – paklausiausias išlieka bazinis produktų krepšelis, o labiausiai nukenčia – ne pirmo būtinumo prekės. Jų paklausa krito dramatiškai, atšaukiami užsakymai iš užsienio rinkų. Internetinė prekyba stringa, nes tiekėjai nebuvo pasiruošę tokiam drastiškam rinkos pasikeitimui“.

Maisto sektoriuje didieji verslai, pavyzdžiui, „Daumantai LT“ patyrė mažiau nuostolių, nes vartotojai jų produktus šiuo metu kaip tik perka labiau. Anot dr. Č. Bobino, kol kas stambiam verslui žalos padaryta mažiau nei smulkiesiems gamintojams, sulėtėjęs naujų projektų vykdymas dėl darbo iš namų. Jiems didžiausia rizika – žaliavų tiekimo grandyje. Tuo tarpu mažųjų verslų veikla beveik sustojo – paklausos šiuo metu nėra, o esami pardavimo kanalai ne pirmo būtinumo maisto produktams užsidarė.Vienintelė alternatyva – elektroninė prekyba, tačiau ir šiam kanalui dar trūksta įdirbio.

dr. Česlovas Bobinas

Sudėtinga audiovizualinės industrijos padėtis

Kino teatrams užsidarius „Kino pavasario“ festivalio organizatoriams teko per 4 dienas pakeisti metus rengtą koncepciją ir persikelti į namus – filmai šiuo metu transliuojami per internetines platformas, tačiau festivalio nuostoliai vis vien sieks kelis šimtus tūkstančių eurų. Paskelbus karantiną atšaukti visi renginiai, kino ir reklamos gamybos užsakymai. Sustojo ir tarptautinių, ir vietinių projektų filmavimai. Tai skaudžiai atsiliepė „Vilniaus kino klasteriui“. Dauguma narių prarado 80-100% savo pajamų ir turi minimalius rezervus išsilaikyti 1-2 mėn. Itin daug industrijos profesionalų dirba pagal individualios veiklos modelį ir turi labai ribotas socialines garantijas. „Situacija visame sektoriuje katastrofiška. Tiesioginiai nuostoliai klasterio nariams šiuo metu siekia 6 mln. Eur., o negautos pajamos viršija 20 mln. Eur. Prognozuojame, kad metų pabaigoje bendras sektoriaus pajamų smukimas, lyginant su 2019 metais, gali siekti net 50%. Be valstybės pagalbos neišsiversime”, – konstatuoja „Vilniaus kino klasterio“ koordinatorius Romanas Matulis.

Verslo modelio pokyčiai pavyko ne visur

Odontologijos inovacijų klasterio koordinatorė Renata Gilienė teigia, kad įvedus apribojimus sustojo viskas: gamyba, prekyba ir gydymas – tokių paslaugų teikimas galimas tik būtiniausiu atveju. Visi klasterio nariai daugiau ar mažiau susiję su gydymo paslaugomis, tad krizės akivaizdoje verslo modelio nekeitė, išskyrus paskaitas internetu transliuoti pradėjusią klasteriui priklausančią mokymų kompaniją.

Tuo tarpu kai kurie gyvybės mokslų atstovai, vos sužinoję apie COVID 19 protrūkį Kinijoje, iš karto ėmė koreguoti veiklos modelį. Pavydžiui, UAB „Satimed“ veikla susijusi su biotechnologijų ir gyvybės mokslų pritaikymu visuomenės sveikatos sityje, todėl vartotojams ir partneriams jų produktų poreikis išaugo, o mokslui labai aktualus jų įtraukimas į MTEP veiklą.

Džiaugiasi dar turintys neatšauktų užsakymų

Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos koordinatorius dr. A. Rakickas  pažymi, kad klasterio versluose bent kol kas visi darbuotojai sveiki. Didesnės įmonės dirba pamainomis, tad, esant reikalui, karantinas būtų taikomas ne visiems, o tik kontaktą su sergančiu asmeniniu turėjusiems darbuotojams. Visiškai kitokia situacija būtų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dirbama viena pamaina. Paskelbus karantiną tektų stabdyti jų veiklą. Tad belieka dar kruopščiau naudoti dezinfekavimo priemones, laikytis rekomendacijų ir pagal galimybes dirbti nuotoliniu būdu.

Paklaustas apie situaciją su užsakymais, koordinatorius pažymi, kad padėtis įmonėse labai skiriasi. Nors didžioji dalis klasterio verslų – eksportuojančios įmonės, produkcijos logistika papildomų sunkumų šiuo metu nekelia. Auganti problema – naujų užsakymų nebuvimas. Dalis asociacijos narių užsakymų, kurių pagaminimo terminai yra ilgesni nei kelios savaitės, turi iš anksčiau. Jei darbuotojai neatsidurs karantine, užsakymai bus įvykdyti. Tačiau kyla klausimas dėl esamų užsakymų pajamingumo, nes žaliavų kainos pastaruoju metu pakilo. Jei sandėliuose nebėra žaliavų, naujų užsakymų pagaminimo kaštai – žymiai didesni. „Chemijos produktus gaminančioms klasterio įmonėms atsivėrė papildomos galimybės – jos rinkai tiekia dezinfekcinius skysčius. Tačiau išaugo ir paklausos suvaldymo rizika: neaišku, koks poreikis bus ateityje, kiek pakuočių užsakyti, kaip keisis žaliavų kainos, nes, pavyzdžiui, spirito kaina išaugo net 6 kartus” – apie verslų rizikas kalba dr. A. Rakickas.

„Dauguma Lietuvos plastikų klasterio įmonių šiuo metu apkrautos darbu, bet viskas keičiasi tokiu greičiu, kad sunku ir prognozuoti, kas bus po kelių mėnesių. Prognozuojama, kad mažės užsakymų, todėl įmonės turės mažinti gamybą, galbūt dalinai trumpinti darbo laiką arba skelbti prastovas“, – sako Lietuvos plastikų klasterio koordinatorius ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis. Didžioji administracijos žmonių dalis dirba nuotoliniu būdu, gamyklose dezinfekuojamos patalpos, liečiami paviršiai, naudojami dezinfekciniai skysčiai rankoms, draudžiama būriuotis, tarp darbuotojų reikalaujama laikytis atstumo min 1-2 m., bet rizika, kad virusu užsikrėtus darbuotojams teks atsisakyti visos pamainos arba laikinai iš viso stabdyti gamyklą, išlieka didelė.

Net ir susidūręs su sunkumais, verslas nepamiršta medikų

Reaguodami į susidariusią padėtį iniciatyvų klasteriai ne tik ieško sprendimų verslams išsaugoti, bet ir imasi socialinių iniciatyvų. Šokolado fabrikas „Rūta“ didžiųjų ligoninių medikus remia savo gaminiais. Kėdainių bendrovė „Daumantai LT“ skyrė finansinę paramą Kėdainių ligoninei ir Pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Odontologijos inovacijų klasterio nariai po 10 000 Eur skyrė Gydymo įstaigų paramos ir TV3 pagalbos fondams. Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija labdaros projektais užsiima nuo metų pradžios – remia ligoninę, partneriams siunčia pagamintą dezinfekcinį skystį. Net bene stipriausiai iš kalbintų koordinatorių krizę pajutusio „Vilniaus kino klasterio“ įmonės solidarizuojasi. Kartu su Visorių informacinių technologijų parku klasteris vysto trumpų informacinių filmukų, kuriuose pateikiami esminiai sprendimai, kaip gyventi ir elgtis karantino metu, kūrimo iniciatyvą. Klasteriui priklausanti UAB „Dansu“ laukia jau nupirkto plaučių ventiliavimo aparato, kurį padovanos gydymo įstaigai. Nemažai iniciatyvų imasi atskiros klasterių įmonės, tačiau jas daro tyliai – nesireklamuoja.

Kviečia jungtis prie klasterių bendruomenės

„Dauguma Lietuvoje veikiančių klasterių šiuo metu aktyviai palaiko ryšius komunikuodami savo sektoriuje ir su valstybės institucijomis. Be to, Lietuvos klasterių tinklas dalyvauja Europos Klasterių tinkle ir keičiasi informacija su kitų šalių analogiškomis organizacijomis bei Europos Komisijos atstovais“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Klasteriai, kuriuos atstovauja kalbinti koordinatoriai, dalyvauja InoLink projekto veiklose. Tai ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


02 birželio d., 2020

Lietuvos klasterių tinklas padės klasteriams būti matomiems Europoje

2019 m. kilusi iniciatyva visus Lietuvoje veikiančius klasterius suburti į nacionalinę organizaciją, atstovaujančią klasterių bendruomenę ir Lietuvoje, ir užsienyje, įgyvendinta…

Skaityti daugiau

01 birželio d., 2020

Atsigaunančiam verslui svarbu išvengti antrosios viruso bangos ir pasinaudoti galimybėmis

Gegužės 27 d. vykusį seminarą „Krizės padariniai ir post COVID-19 galimybės verslui“ internetu stebėjo beveik 100 ekonomikos atsigavimo prognozėmis ir…

Skaityti daugiau

19 gegužės d., 2020

Kita pandemijos pusė: transformacijos verslui atvėrė naujas galimybes

Dėl įvesto karantino prasidėjus verslo suvaržymams, pasikeitus paklausai ir vartotojų įpročiams, įvairios pramonės šakos ėmė dairytis galimybių adaptuoti savo gamybos…

Skaityti daugiau

18 gegužės d., 2020

Konkuruoti su didžiaisiais ir kovoti su šiandieniniais iššūkiais lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyviai stengiasi bendromis jėgomis

Nepaisant pandemijos lemtų pasekmių verslui, mažesnius lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyvius sunkumai lydėjo ir anksčiau. Didžiausias trukdis jiems įgyti pranašumą…

Skaityti daugiau