20 birželio d., 2019

Kas pakeis plastikines pakuotes?

Pasaulyje vis aktyviau diskutuojant ir imantis konkrečių veiksmų aplinkosaugos srityje, su naujais iššūkiais susiduria ir gamintojai. Tenka ieškoti gamtai ir žemės ateities išsaugojimui palankių sprendimų, kad būtų sumažintas gamtos užterštumas plastiko pakuotėmis, buteliais ir kitais plastiko gaminiais. Nustatyta, jog plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų, kurių aptinkama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose.

Įvertinęs katastrofišką situaciją, Europos Parlamentas (EP) nusprendė, jog nuo 2021-ųjų nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Nauji draudimai – rimtas iššūkis ir naujos galimybės maisto pramonei bei pakuočių gamintojams. Temos aktualumą patvirtino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija organizuotas dviejų dienų tarptautinis partnerių paieškos renginys „Pakavimo inovacijos maisto pramonei“. Antrus metus iš eilės rengtame ir kasmetiniu tampančiame renginyje šiemet dalyvavo 95 atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Ispanijos, Lenkijos, Švedijos, Belgijos bei Olandijos.

„Šiai dienai maisto pramonė neįsivaizduojama be plastikinių pakuočių. Europos sąjunga ir kitos progresyvios didžiosios valstybės jau ėmėsi veiksmų ribodami arba uždrausdami plastikines pakuotes, plastikinius vienkartinius indus. Tai milžiniškas iššūkis maisto pramonei, nes daug metų galiojusi gamybos grandinė turės keistis iš esmės. Todėl manome, kad diskutuoti apie naujus sprendimus ir galimybes – būtina“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Kaip keisis maisto pramonė ir kokie sprendimai bus pasitelkti, nėra aišku, todėl tai yra ne tik iššūkis, tačiau ir didžiulė galimybė Lietuvos verslui. EP ir Taryba įpareigojo valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.

„Vertingiausia, kad šis renginys suburia dviejų sektorių – pakuočių ir maisto pramonės dalyvius, o tai skatina bendradarbiavimą, žinias, inovacijas. Į Lietuvą atvyko daug užsienio partnerių – pranešėjų bei stiprių, pasaulyje žinomų klasterių atstovų, pavyzdžiui, Švedijos „Packbridge“, Ispanijos „Packaging cluster“ bei „Foodservice cluster“ ir kiti. Unikalu, jog renginį organizuoja du sektoriai ir jis tampa kasmetiniu“, – teigė Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė Kristina Rakauskaitė.

Anot pašnekovės, nemažas iššūkis kurti inovatyvias funkcionalias maisto pakuotes su patraukliu dizainu, išsaugančias geriausias produkto savybes ir, svarbiausia, pritaikius maksimalius ekologinius sprendimus. Džiugu, kad apie tai kalbasi ir tai kartu sprendžia du susiję – maisto ir pakuočių sektoriai. Renginio pranešėjų pristatymų ir vėliau vykusių diskusijų metu buvo aptartos galimos naujos nišos, kuriose atsiveria galimybės verslui – tai nauji dizaino sprendimai, naujų produktų sukūrimas, naujų medžiagų išradimai. „Tema labai aktuali abiem sektoriams. Maisto pramonei pakuotė svarbi marketingo sudedamoji dalis. Be to, pakuotės dėl aplinkosaugos problemų sulaukia daug dėmesio iš Europos Sąjungos. Natūralu, kad iššūkių šioje sferoje daug, todėl abiem sektoriams naujovės yra įdomios, o tarptautinė konferencija suteikia galimybę susitikti partneriams – tiekėjams ir pirkėjams. Lietuvos spaustuvininkų asociacija bei Lietuvos „SMART food“ klasteris su užsienio partneriais aptarė tolimesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybes“, – pasakojo Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Renginys „Pakavimo inovacijos maisto pramonei“ finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


Kitos naujienos

29 lapkričio d., 2022

InoLink: projektas baigiasi, pagalba tęsiasi

Klasteriams skirtas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ skaičiuoja paskutines savo dienas. Inovacijų agentūros koordinuojamas projektas veikė net šešerius…

24 lapkričio d., 2022

Klasterių bendruomenė Lietuvoje: sutaupykite 5 darbo metus

Artėjant metų pabaigai Lietuvos klasterių bendruomenė jau šeštąjį kartą susibūrė į tradicinį Baltijos klasterių forumą. Jo metu užduotas dalyvio klausimas…

10 lapkričio d., 2022

Svarbiausias metų renginys – jau greitai

Klasterių narius ir besidominčius klasterių veikla lapkričio 22 d. kviečiame į 6-ąją kasmetinę konferenciją ir partnerių paieškos renginį  Cluster Forum…

13 spalio d., 2022

Geriausia šių metų Europos klasterio koordinatorė: klasteriai yra ekonomikos variklis

Prestižiškiausią Europoje klasterių vadovams suteikiamą įvertinimą savo svarba galima prilyginti Oskarams kino indutrijoje.  Praėjusią savaitę vykusios Europos klasterių konferencijos metu…