20 birželio d., 2019

Kas pakeis plastikines pakuotes?

Pasaulyje vis aktyviau diskutuojant ir imantis konkrečių veiksmų aplinkosaugos srityje, su naujais iššūkiais susiduria ir gamintojai. Tenka ieškoti gamtai ir žemės ateities išsaugojimui palankių sprendimų, kad būtų sumažintas gamtos užterštumas plastiko pakuotėmis, buteliais ir kitais plastiko gaminiais. Nustatyta, jog plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų, kurių aptinkama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose.

Įvertinęs katastrofišką situaciją, Europos Parlamentas (EP) nusprendė, jog nuo 2021-ųjų nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Nauji draudimai – rimtas iššūkis ir naujos galimybės maisto pramonei bei pakuočių gamintojams. Temos aktualumą patvirtino Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru, Lietuvos spaustuvininkų asociacija ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija organizuotas dviejų dienų tarptautinis partnerių paieškos renginys „Pakavimo inovacijos maisto pramonei“. Antrus metus iš eilės rengtame ir kasmetiniu tampančiame renginyje šiemet dalyvavo 95 atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Ispanijos, Lenkijos, Švedijos, Belgijos bei Olandijos.

„Šiai dienai maisto pramonė neįsivaizduojama be plastikinių pakuočių. Europos sąjunga ir kitos progresyvios didžiosios valstybės jau ėmėsi veiksmų ribodami arba uždrausdami plastikines pakuotes, plastikinius vienkartinius indus. Tai milžiniškas iššūkis maisto pramonei, nes daug metų galiojusi gamybos grandinė turės keistis iš esmės. Todėl manome, kad diskutuoti apie naujus sprendimus ir galimybes – būtina“, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Kaip keisis maisto pramonė ir kokie sprendimai bus pasitelkti, nėra aišku, todėl tai yra ne tik iššūkis, tačiau ir didžiulė galimybė Lietuvos verslui. EP ir Taryba įpareigojo valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.

„Vertingiausia, kad šis renginys suburia dviejų sektorių – pakuočių ir maisto pramonės dalyvius, o tai skatina bendradarbiavimą, žinias, inovacijas. Į Lietuvą atvyko daug užsienio partnerių – pranešėjų bei stiprių, pasaulyje žinomų klasterių atstovų, pavyzdžiui, Švedijos „Packbridge“, Ispanijos „Packaging cluster“ bei „Foodservice cluster“ ir kiti. Unikalu, jog renginį organizuoja du sektoriai ir jis tampa kasmetiniu“, – teigė Lietuvos spaustuvininkų asociacijos direktorė Kristina Rakauskaitė.

Anot pašnekovės, nemažas iššūkis kurti inovatyvias funkcionalias maisto pakuotes su patraukliu dizainu, išsaugančias geriausias produkto savybes ir, svarbiausia, pritaikius maksimalius ekologinius sprendimus. Džiugu, kad apie tai kalbasi ir tai kartu sprendžia du susiję – maisto ir pakuočių sektoriai. Renginio pranešėjų pristatymų ir vėliau vykusių diskusijų metu buvo aptartos galimos naujos nišos, kuriose atsiveria galimybės verslui – tai nauji dizaino sprendimai, naujų produktų sukūrimas, naujų medžiagų išradimai. „Tema labai aktuali abiem sektoriams. Maisto pramonei pakuotė svarbi marketingo sudedamoji dalis. Be to, pakuotės dėl aplinkosaugos problemų sulaukia daug dėmesio iš Europos Sąjungos. Natūralu, kad iššūkių šioje sferoje daug, todėl abiem sektoriams naujovės yra įdomios, o tarptautinė konferencija suteikia galimybę susitikti partneriams – tiekėjams ir pirkėjams. Lietuvos spaustuvininkų asociacija bei Lietuvos „SMART food“ klasteris su užsienio partneriais aptarė tolimesnio tarptautinio bendradarbiavimo galimybes“, – pasakojo Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Renginys „Pakavimo inovacijos maisto pramonei“ finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


01 birželio d., 2020

Atsigaunančiam verslui svarbu išvengti antrosios viruso bangos ir pasinaudoti galimybėmis

Gegužės 27 d. vykusį seminarą „Krizės padariniai ir post COVID-19 galimybės verslui“ internetu stebėjo beveik 100 ekonomikos atsigavimo prognozėmis ir…

Skaityti daugiau

19 gegužės d., 2020

Kita pandemijos pusė: transformacijos verslui atvėrė naujas galimybes

Dėl įvesto karantino prasidėjus verslo suvaržymams, pasikeitus paklausai ir vartotojų įpročiams, įvairios pramonės šakos ėmė dairytis galimybių adaptuoti savo gamybos…

Skaityti daugiau

18 gegužės d., 2020

Konkuruoti su didžiaisiais ir kovoti su šiandieniniais iššūkiais lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyviai stengiasi bendromis jėgomis

Nepaisant pandemijos lemtų pasekmių verslui, mažesnius lietuviško kapitalo transporto sektoriaus dalyvius sunkumai lydėjo ir anksčiau. Didžiausias trukdis jiems įgyti pranašumą…

Skaityti daugiau