Eksportuojančios įmonės visoje Europoje šiandien sprendžia COVID-19 krizės sukeltas pasekmes. Pandemijos ir karantino sukeltos verslo problemos kiekvienoje šalyje panašios – sutrikusios tiekimo grandinės, mokėjimų atidėjimai. Kadangi Lietuvos apdirbamoji pramonė net 75 % pagamintos produkcijos eksportuoja į užsienio šalis, o didžioji jos dalis tenka Europos rinkai, šiose šalyse peržiūrint tiekimo grandines Lietuvos klasterių įmonėms atsiveria naujos galimybės. 

Gegužės pabaigoje startavo internetinių seminarų ciklas „Eksportas: esama situacija, tendencijos ir galimybės“. Renginys atviras tiek jį organizuojančios Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariams, tiek kitoms eksportuojančioms įmonėms. Seminaruose dalyvaujantys Lietuvos komercijos atašė užsienio šalyse yra pasirengę padėti mūsų įmonėms ir drąsina kreiptis, nestabdyti eksporto, ieškoti būdų užmegzti naujus kontaktus ar atgaivinti per karantino laikotarpį pristabdytus ryšius. 

Švedija, Vokietija, Norvegija, Lenkija, Suomija, Rusija, Jungtinė  Karalystė, Danija, Olandija, JAV ir Prancūzija – rinkos, į kurias Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės eksportuoja daugiausiai savo produkcijos, todėl šis informacinis ciklas joms ypač aktualus. Trijuose jau įvykusiuose seminaruose apie Šiaurės šalių, Vakarų Europos šalių bei Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos šiandieninę situaciją ir galimybes mūsų įmonių eksportui jau sudalyvavo per 150 LINPRA narių bei kitų sektoriaus įmonių atstovų. 

Visose šalyse pandemija sukėlė panašias problemas ir iššūkius verslui, tik vienur jų mastas yra didesnis, kitur mažesnis. Dabar svarbu palaikyti gamybos įmonių likvidumą, skatinti eksportą bei padėti išlikti konkurencingoms ir išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu. Reikalingos veiksmingos pagalbos priemonės, nukreiptos į eksporto skatinimą. LINPRA direktoriaus Dariaus  Lasionio teigimu, dėl sutrikusių vertės tiekimo grandinių nemaža dalis įmonių užsienyje užsidaro arba bankrutuoja: „Dėl to yra formuojami nauji tiekėjų sąrašai, tinklai, todėl Lietuvos įmonėms ir jų klasteriams atsiveria didelės galimybės – patekti į naujas tiekimo grandines, užmegzti naujus kontraktus. Svarbu, kad jos gebėtų tuo pasinaudoti“. Pagrindinės potencialiausios šalys eksportui išlieka Vokietija, Švedija, taip pat Suomija, naujai galėtų būti atrasta Prancūzija. Apie galimybes eksportui JAV išgirsime per ketvirtąjį internetinį seminarą birželio 17 d. 

Vieni iš aktyvių seminarų apie eksporto galimybes dalyvių –  Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (Inolink) projekte dalyvaujančio Lietuvos plastikų klasterio atstovai. Brandą ir meistriškumą liudijančiu „Bronze Label“ sertifikatu įvertinto klasterio narius vienija ne tik pramonės sektorius, bet ir pagrindinės eksporto rinkos: Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Olandija, Belgija, Austrija.  

„Šio brandaus klasterio ir jo koordinatoriaus profesionalumas post-COVID19 laikotarpiu padės visam pramonės sektoriui pasinaudoti dėl peržiūrimų tiekimo grandinių atsiveriančiomis galimybėmis“, – Lietuvos plastikų klasterio koordinatoriaus, asociacijos LINPRA iniciatyvą surengti visai Lietuvos inžinerinei pramonei itin aktualų seminarų ciklą sveikina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė, „InoLink“ projekto vadovė Jolita Razumienė. 

Eksportas į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją. Seminaro įrašas

Eksportas į Vakarų Europą. Seminaro įrašas

Eksportas į Šiaurės šalis. Seminaro įrašas