Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMŪK) kviečia į renginį „Bioekonomika ir maisto pramonės ateitis. Kaip mes įveiksime iššūkius?“. Jo metu bus pristatomos aktualios temos apie bioekonomiką ir maisto pramonės ateitį, maisto sistemos misiją, mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybes klasteriuose.

Bioekonomikos rinka Europoje sudaro apie 2,4 trilijono eurų, gamyboje sunaudojama 2 milijardai tonų biomasės ir dirba apie 22 milijonai asmenų. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad iki 2055 metų bioekonomika bus pagrindinis Europos ekonomikos vystymosi principas.

Nacionalinio maisto ūkio klasterio (NaMŪK) valdybos narys, fitobiotechnologijų startuolio „SatiMed“ direktorius Rimantas Tuskevičius sako, kad bioekonomika – pagrindinis Europos žiedinės ekonomikos variklis ir šansas išlikti gyvybei žemėje: „Tai yra gyvybę sauganti ekonomika – kitokios laikui bėgant neturėtų likti. Ji stipriai susijusi su žalingą poveikį aplinkai ženkliai mažinančia „žaliąja“ ir vandenynų teikiamas galimybes tvariai panaudojančia energijai išgauti, maistui ir pan. „mėlynąja“ ekonomikomis. Šiuo metu Lietuvos bioekonomika sukuria 15% BVP. Padidinus sektoriaus efektyvumą 4 kartus, būtų galima sugeneruoti net 60% BVP“.

Vertinant maisto įtaką žmogaus sveikatos būklei ir gyvybei, bioekonomikos ir maisto pramonės, kaip sudėtinės dalies, potencialas neįkainojamas. Tendencijos rodo, kad inovacijos keis maisto gamybą ir vartojimo kultūrą, stiprės maitinimosi poreikių tenkinimas terapiniais tikslais.

„Siekdami tapti ES lyderiais maisto pramonės inovacijų srityje, turime lygiuotis į Nyderlandų karalystę ir Daniją, kurių bioekonomikos sektoriaus pridėtinė vertė – 80 000 eurų vienam sektoriuje dirbančiam asmeniui. Tuo tarpu Lietuvoje bioekonomika, įskaitant maisto pramonę, šiuo metu vienam darbuotojui generuoja tik 20 000 eurų pridėtinę vertę“, – tvirtina R. Tuskevičius.

Maisto pramonės plėtrai milžinišką įtaką daro ir mokslo bei verslo bendradarbiavimas. NaMŪK valdybos nario manymu, fasilituojant fundamentinius tyrimus ir laiku pritaikant taikomojo mokslo pasiekimus, maisto pramonė galėtų sukurti iki 30% šalies BVP. NaMŪK prisideda prie mokslo ir verslo ekosistemos kūrimo ir tobulinimo. Vienas iš pavyzdžių – atviros prieigos centras Babtuose. R. Tuskevičius įsitikinimu, veikiant horizontaliai ir įtraukiant kitus klasterius bei tokius socialinius partnerius kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), Lietuvos verslo plėtros agentūrą (LVPA), Lietuvos biotechnologų asociaciją (LBTA) ir kitas, galėtų atsirasti iniciatyva sukurti maisto pramonės akseleratorių. Jis labai paspartintų mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatų komercializavimą.

Šios ir daug kitų bioekonomikos bei maisto pramonės galimybių bei iššūkių bus aptarta spalio 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2020“ metu vyksiančiame renginyje „Bioekonomika ir maisto pramonės ateitis. Kaip mes įveiksime iššūkius?“. NaMŪK nariai dalinsis savo patirtimi kuriant inovacijas, įžvalgomis, aptars mokslo ir verslo partnerystės galimybes. Renginį remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.