09 rugsėjo d., 2020

Apklausa parodė, kaip klasterių veiklos kryptys keisis nauju programavimo laikotarpiu

Rugpjūčio pabaigoje „InoLink“ projektas kartu su Lietuvos klasterių tinklu organizavo klasterių apklausą. Jos metu išsakyti klasterių planai ir poreikiai bus atspirties taškas rengiant asociacijos narių lūkesčius ir naujo Europos Sąjungos programavimo laikotarpio prioritetus atliepiančią vos prieš kelis mėnesius susikūrusios nacionalinės klasterių asociacijos „Lietuvos klasterių tinklas“ veiklos strategiją. Asociacija įkurta tam, kad Lietuvos klasteriai būtų vienu balsu atstovaujami ir šalies viduje, ir išgirsti Europos klasterių bendruomenėje.

Europos mastu esame labai maži

Apklausos rezultatai atskleidė stipriąsias ir tobulintinas Lietuvos klasterių ekosistemos puses. Viena iš jų – klasterių dydis. Lietuvos klasteriai vidutiniškai jungia 13 verslo įmonių, o mažiausi turi vos 5-6 narius. Europos mastu tai labai maži klasteriai. „Atrodome, kaip obelis su daug mažų obuoliukų. Pavyzdžiui, Latvijoje veikia 16 klasterių, kurie vienija 600 verslo įmonių. Tuo tarpu Lietuvoje 777 įmonės susijungusios į 57 klasterius. Pagal teorines rekomendacijas sveikas klasterio įmonių skaičius turi svyruoti nuo 100 iki 300, tad klausimas, ar klasteriai turi išlikti tokie, kokie yra. Turime apsibrėžti tas kelias obels šakas – ašį, aplink kurią koncentruosimės – ir jas stiprinant ieškoti vietos po saule – kam Europoje galime būti įdomūs“, – konstatuoja Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Giedrius Bagušinskas.

Vienos vyraujančios sumaniosios specializacijos srities nėra

Tarptautinėse klasterių darbo grupėse jau diskutuojama, jog tarp regionų klasteriai turėtų jungtis į didelius klasterius pagal sumaniosios specializacijos sritį. Tuo tarpu Lietuvos klasterių pasiskirstymas tarp visų septynių Sumaniosios specializacijos sričių sudaro prielaidas galvoti apie tarpsektorinių strategijų kūrimą ir bendradarbiavimą. Daugiausia – net 38% klasterių orientuoti į naujus gamybos procesus, medžiagas ir technologijas. 24% veikia įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje, o po penktadalį – sumanaus, netaršaus, integruoto transporto; sveikatos technologijų ir biotechnologijų bei informacinių ir ryšių technologijų srityse.

Į MTEP veiklas įsitraukę visi klasteriai

Apklausos rezultatai rodo, kad visi klasteriai vykdo MTEP veiklas, tačiau būdai joms užtikrinti – skirtingi. MTEP projektai klasterio įmonių viduje vyksta visuose klasteriuose, o bendrus MTEP projektus vykdo 52% apklaustųjų. Klasterio veikloje dalyvaujančio universiteto tyrimus užsako 48% klasterių, o perpus mažiau – 24% juos perka iš trečiųjų šalių.

„InoLink“ projekto vadovės Jolitos Razumienės teigimu, nors per karantino laikotarpį klasterių konsultacijų dėl MTEP veiklų buvo mažiau, tai neatspindi tikrosios situacijos: „Ją kur kas geriau apibūdina ką tik pasibaigusios investicijų priemonės „Eksperimentas“ statistika: patvirtintos net 32 įmonių, kurios priklauso 22 klasteriams, paraiškos“.

Keičiasi vyraujančios klasterių veiklos

Tarp pastaraisiais metais (2018-2020 m.) vykdomų veiklų vyrauja eksporto plėtra – ja užsiima net 71% klasterių. Antroje vietoje pagal populiarumą – dabartinių narių kompetencijų ugdymas, klasterio narių vertės grandinės optimizavimas, naujų prekių ar paslaugų kūrimas ir vystymas. Tarptautinių klasterių veiklose ir tarptautiniuose projektuose jau dalyvauja 43% klasterių, o žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos veiklas vykdo beveik penktadalis.

Nauju programavimo laikotarpiu, 2021-2027 m., 86% klasterių planuoja kurti ar vystyti naujas paslaugas ar prekes bei vykdyti bendrus MTEP projektus, o po 76% narių tarp planuojamų veiklų vardina kompetencijų ugdymą, klasterio narių vertės grandinės optimizavimą ir eksporto plėtrą.

Tarptautinių klasterių veiklose ir tarptautiniuose projektuose ketina dalyvauti net 81% klasterių. „Europos Komisija nori matyti tarpregioninį bendradarbiavimą ir inovacijų diegimą, planuojama parama paneuropinių klasterių kūrimui“, – tvirtina G. Bagušinskas ir priduria, kad senosios valstybės klasterius mato kaip tarptautines struktūras, apjungiančias skirtingas kompetencijas tarp šalių ir atliekančias žvalgo rolę. Danija pateikiama kaip pavyzdys – jie turi 36 klasterius, kurie dirba su 66 užsienio šalimis ir per klasterius eksportuoja „know-how“. 

Prasideda bendradarbiavimas su skaitmeninių inovacijų centrais

G. Bagušinskas pasakoja, kad ir Europos klasterių aljanse, ir Europos Komisijoje, ir bendrose darbo grupėse vystoma glaudaus klasterių bendradarbiavimo su skaitmeninių inovacijų centrais idėja – ateinančiu programavimo laikotarpiu ši iniciatyva bus itin remiama. Planuojama, kad kiekviena ES valstybė narė turės oficialius europinius EK patvirtintus ir iš dalies finansuojamus SIC.

Lietuvoje į pramonės skaitmeninimo centrus (SIC) jau įsitraukę 33% klasterių. Lietuvos klasterių tinklo direktorės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, visa Europa neišvengiamai eina link tvarios ir skaitmeninės ekonomikos  dvigubos transformacijos (angl. twin transition), kurioje SIC tampa pagrindiniu įrankiu. Neišvengiamai reikia strateguoti, kaip klasteriams aktyviai dalyvauti šiame procese ir siekiant skaitmenizuoti sukurtas vertės grandines bendradarbiauti su SIC.

Asociacijos nauda matoma skirtingoms veikloms

Nors klasterių kūrimosi idėja buvo eksporto skatinimas, apklausos rezultatai patvirtina, kad šiandien įmonės viena kitą mato nebe kaip konkurentes, o kaip tarp sektorių ar klasterių bendradarbiaujančius partnerius.

K. Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, apklausoje dalyvaujantys klasteriai išvardino daug veiklų, kurias vykdant būtų naudinga asociacijos pagalba konsultacijomis, ryšiais, atstovavimu. Lietuvos klasterių tinklą naudingiausiu jie mato tarpsektorinių klasterių projektų inicijavimui bei koordinavimui (90%) ir dalyvavimui tarptautinių klasterių veiklose (81%). „Natūralu, kad visose srityse pasiekti gerų rezultatų nepavyks, todėl logiška pagal vyraujančius pasiūlymus ir naujo programavimo laikotarpio prioritetus išskirti svarbiausias asociacijos veiklos kryptis, o atskirais klausimais klasteriai visada galės kreiptis į Tinklą ir gauti aktualius atsakymus“, – teigia asociacijos vadovė.

 

„InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 

 


28 rugsėjo d., 2020

„InoLink“ klasterių koordinatoriai dalinsis patirtimi

„InoLink“ projektas savo nariams šį rudenį atveria dar vieną galimybę. Klasterių koordinatoriai kviečiami aktyviai konsultuotis jiems aktualiomis temomis. Patirtimi ir…

Skaityti daugiau

27 rugpjūčio d., 2020

„Klasterių infodienoje“ aptartos naujos klasterių transformacijos kryptys

Šią savaitę Lietuvos klasterių bendruomenė rinkosi į informacinį renginį „Klasterių infodiena“. Gyvai ir nuotoliniu būdu jame dalyvavo per 40 Lietuvos…

Skaityti daugiau

18 rugpjūčio d., 2020

LINPRA įmonių apklausa: trumpalaikes paramos priemones verslas pripažįsta veiksminga valstybės parama

LINPRA nariai – inžinerinės pramonės gamybinės įmonės – I pusmetį gana sėkmingai atsilaikė prieš COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, žiūri į…

Skaityti daugiau

10 rugpjūčio d., 2020

Informacinis renginys klasteriams „Klasterių infodiena“

Kviečiame dalyvauti informaciniame renginyje verslo klasteriams „Klasterių infodiena“, kuris vyks rugpjūčio 26 d. 13.00-16.30 val. Renginio metu bus pristatytos InoLink projekto…

Skaityti daugiau