Balandžio 02 d., 2018

SMART Food klasterio įspūdžiai iš tarptautinių mokymų programos: nauda jau pamatuojama

Du Lietuvos klasteriai – SMART Food ir Lietuvos plastikų klasteris – buvo atrinkti į tarptautinę Baltijos lyderių programą (BLP), kurioje nuo pernai rugsėjo mokėsi su kitų 10 šalių klasterių koordinatoriais.

Programa buvo kruopščiai sukurta į inovatyvių klasterių atstovams ir orientuota į inovacijų kūrimo kompetencijas bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą. Į šiuos praktinius mokymus pateko tik vos pusė norinčiųjų. Ar buvo verta?

Savo įspūdžiais ir patirtimi iš pirmą kartą organizuotų BLP mokymų ciklo klasteriams pasidalino Giedrius Bagušinskas, SMART Food klasterio koordinatorius.

Į programą pateko tik 28 klasterių koordinatoriai iš 50 pateikusių paraiškas. Kaip manote, kodėl buvo pasirinktas Jūsų klasteris?

Galiu tik spėti, bet manau, kad daugiausiai įtakos turėjo tai, kad  esame aktyvūs tarptautiniuose renginiuose, programose. Mes kartu su dar trijų šalių klasteriais esame įkūrę tarptautinį tinklą „Eastern Europe food clusters network” (EEfood). Šio tarptautinio klasterio įkūrimas pernai buvo pripažintas kaip BSR Innovation Express programos sėkmės istorija. Mūsų EEfood partneris iš Latvijos „Food quality cluster” taip pat buvo atrinktas mokymams.

Mokymai buvo orientuoti į tarptautiškumo ugdymą, tarpsektorinį bendradarbiavimą, todėl gali būti, kad mumyse įžvelgė perspektyvą. Žinoma, padėjo ir tai, kad gavome rekomendacijas iš Mokslo, inovacijos ir technologijų agentūros (MITA).

Iš kokių šalių buvo daugiausiai dalyvių?

Buvo po 2 -4 klasterius iš kiekvienos šalies. Kiek daugiau iš Skandinavijos. Programoje dalyvavo Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos klasteriai.

Mokymai susidėjo iš 3 modulių ir vyko Stokholme, Helsinkyje, Kopenhagoje. Kokios buvo pagrindinės mokymų temos? Kokia buvo mokymų forma?

Vyko daug praktinių diskusijų, darbas grupėse, dalijimasis patirtimi. Pirmas modulis buvo skirtas strategijos formavimui ir tikslų nusistatymui, antrasis – veiklos planavimui ir įgyvendinimui, o trečiasis – tarpsektoriniam bendradarbiavimui.

Kas labiausiai nustebino mokymų metu?

Tai ne pirmi mokymai, todėl jau yra tam tikras žinių bagažas ir nebuvo staigmenų. Pirmaisiais darbo metais tikrai daug kas stebino. Šių mokymų metu man įspūdį paliko nuoširdus skandinavų lektorių darbas ir visiškas įsitraukimas į mokymus. Buvo suteiktos puikaus lygio paslaugos.

Didžiausią naudą davė išgirstos patirtys ir užmegzti asmeniniai ryšiai.

Kokias svarbiausias pamokas išmokote? Kokiomis svarbiausiomis įžvalgomis galėtumėte pasidalinti su kitais Lietuvos klasteriais?

Iš mokymų parsivežiau 4 mintis:

  1. Svarbi orientacija į tikslus ir kryptingas jų siekimas.
  2. Darbas, darbas, darbas. Supratau, kad problemos klasteriuose visur labai panašios.
  3. Galvoti apie vertę klasterio nariams ir ją kurti reikia nuolat.
  4. Būtinas gyvas bendravimas. Per darbus reikia nepamesti ryšio su klasterio nariais.

Mokymų metu daug dėmesio skirta klasterio veiklos vertinimui. Kokie pagrindiniai klasterio veiklos vertinimo įrankiai?

Trumpai tariant – tai klasterio narių pasitenkinimas, kuris patikrinamas, kai klasterio narys gauna narystės įnašo sąskaitą. Kiekvienas klasteris turėtų pats nusistatyti savo KPI (Key Performance Indicators), t.y. pagrindinių veiklos rodiklių rinkinį.

BLP programa buvo kruopščiai sukurta iš pradžių apklausus beveik 100 Baltijos regiono klasterių. Buvo numatyta, kad sėkmingai įvykdžius pirmąjį mokymų ciklą ir įvertinus jo naudą, pagal šią programą bus apmokomi dar 200 klasterių koordinatorių. Kaip Jūs vertinate šios programos naudą?

Šią programą rekomanduočiau. Priežastis paprasta: reikia važiuoti mokytis į užsienį ir plėsti akiratį. Kito kelio nematau. Jei klasteris deklaruoja, kad siekia tarptautiškumo, tai jis turi būti aktyvus užsienyje. Lygiai taip pat kaip ir įmonė, kurios tikslas eksportas: jeigu atsakingas asmuo sėdės Lietuvoje, eksporto rezultatai bus menki.

Vienas iš BLP programos tikslų – ne tik plėsti kompetencijas, bet ir sutvirtinti tarpregioninius klasterių ryšius. Ar užmezgėte naudingų kontaktų su kitais klasteriais? Galbūt po šių mokymų atsiras daugiau naujų bendrų projektų Baltijos regione?

Programos nauda pamatuojama. Per laikotarpį nuo rugsėjo iki vasario, kol vyko mokymai, parengėme ir pridavėme dvi tarptautines paraiškas. Tai lėmė kartu su partneriais praleistas laikas, gyvas projektų aptarimas, gilesnis vienas kito pažinimas ir sukurtas pasitikėjimas vieni kitais. Jei ne mokymų metu praleistas laikas ir diskusijos, tai tikriausiai nebūtume parengę šių paraiškų.

Mes jas ruošėme iš anksčiau – tai nebuvo mokymų metu kilusios idėjos. Tačiau mokymu metu kartu dalyvavo potencialūs partneriai, susiklostė palankios aplinkybės, kurios virto rezultatu.

Kaip sužinojote ir patekote į BLP programą?

Apie programą informavo MITA. Esu asmeniškai dėkingas Daivai Keršienei už suteitką informaciją. Atranką vykdė švedai, kurie priėmė galutinius sprendimus dėl to, kurie klasteriai iš Lietuvos bus kviečiami mokytis.

Apie SMART Food klasterį

Klasterį SMART Food sudaro maisto pramonės įmonės, atstovaujančios atskirus pramonės sektorius, vidaus ir užsienio rinkose nelaikančios viena kitos savo tiesioginiais konkurentais bei matančios galimybes tarpusavio pasitikėjimui ir bendradarbiavimui. Klasterio, vienijančio jau 20 narių, misija – padėti klasterio nariams didinti konkurencingumą užsienio rinkose, apjungiant įmonių galimybes, kompetencijas ir kontaktus.

Anot G. Bagušinsko, be 6 projektų kompetencijų, eksporto ir klasterio vystymo srityse, SMART Food klasteris šiemet planuoja tarptautinį projektą maisto pakuočių tema, tikisi gauti gerų žinių dėl COSME pateiktos proejekto paraiškos, kurį  ruošė kartu su 7 klasteriais iš 4 šalių ir skirti didesnį dėmesį SMART Food Inovacijų grupės veiklai.

SMART Food klasteris šiuo metu yra vienas iš 14 „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) projekte brandinamų klasterių. „InoLink“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projektas prasidėjo 2016 m. liepą, o jo tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. 


Balandžio 13 d., 2018

KTU pripažintas Baltijos regiono lyderiu maisto inovacijų srityje

Kauno technologijos universitetui (KTU) suteikta teisė koordinuoti Europos technologijų ir inovacijų instituto (EIT) bendradarbystės centrą „EIT Food Hub“, kuris rūpinsis…

Skaityti daugiau

Balandžio 05 d., 2018

Ekspertas iš Vokietijos dalijosi žiniomis su Lietuvos klasteriais

Praėjusią savaitę Lietuvoje svečiavosi dr. Gerd Meier zu Köcker iš Vokietijos, kuris įgyvendina klasterių ir inovacijų projektus Europoje, Afrikoje ir…

Skaityti daugiau

Balandžio 03 d., 2018

„Baltijos klasterių forumas 2018”: laikas naujam Baltijos regiono partnerystės lygiui

Globali ekonomika ir spartūs jos pokyčiai skatina mažesnius regionus ieškoti naujų galimybių ne konkuruojant, o bendradarbiaujant. Visos Europos mastu klasteriai…

Skaityti daugiau

Kovo 30 d., 2018

Lietuvos klasteriai sėkmingai užmezgė tarptautinius ryšius Briuselyje

Gerai pasiruošus, tarptautinės kontaktų mugės ir verslo misijos į užsienį – vienas efektyviausių būdų plėsti klasterio tarptautiškumą, projektų akiratį ir…

Skaityti daugiau