11 birželio d., 2014

Lietuviškų klasterių lyderiai sprendžia globalias problemas

Iš beveik pusšimčio šiuo metu Lietuvoje veikiančių klasterių iniciatyvų bene sėkmingiausiu ir ambicingiausiu vadinamas Fotoelektros technologijų klasteris. Startavęs dar 2008-aisiais, šis susivienijimas po poros metų davė pradžią naujai saulės energijos pramonės šakai, kuri vis didina apsukas. Šiuo metu 19 kompanijų, kurias „palaiko“ trys universitetai ir technologijų parkas, gamina ir visame pasaulyje pardavinėja lietuviškus saulės elementus, modulius, jėgaines bei kitus aukštųjų technologijų produktus, taip pat nuolat plečia mokslinę ir gamybinę bazę.

„Didžiausiu mūsų pasiekimu vadinčiau tai, kad sugebėjome ne tik susodinti prie vieno stalo, bet ir sėkmingai apjungti daugelį lietuviškų aukštųjų technologijų įmonių bei sukurti naują šalyje pramonės šaką, kuri duoda gerų vaisių ir turi šviesių perspektyvų. Nežinau nė vienos srities, kurioje dirbti kartu neapsimokėtų, svarbu matyti potencialą ir sugebėti veikti išvien. Tai nėra lengvas uždavinys, be to, jis sprendžiamas kasdien, tačiau tikrai yra įveikiamas“, − sakė Fotoelektros technologijų klasterio vadovas profesorius Algirdas Galdikas.

Paklaustas, ko iš klasterio galėtų pasimokyti kitos lietuviškos įmonės, profesorius prisiminė vieno pažįstamo anglo klausimą. „Vienas anglas dirba geriau nei vienas japonas. Trys anglai dirba taip pat gerai kaip trys japonai. Dešimt anglų dirba prasčiau nei dešimt japonų. O kaip dirba lietuviai? Tuo metu, nežinojau, ką atsakyti. Tačiau dabar suprantu, kaip svarbu atrasti bendro darbo nišą ir jungtį bei ją palaikyti. To ir linkėčiau kitiems verslininkams. Mažiau diskutuokite, ar verta dirbti išvien. Geriau imkite ir darykite“, − teigė A. Galdikas.

Tikslas – aplenkti laiką

Nors pats klasteris verslo nekuria (tai nėra juridinis asmuo, o veikiama jungtinės veiklos pagrindu), jis sudaro geresnes sąlygas skleistis jo narių moksliniam, gamybiniam ir rinkodaros potencialui. „Kiekviena klasterio įmonė vysto savo verslą atskirai, tačiau jas jungia noras eiti į priekį, tobulėti technologiškai, įveikti užsienio konkurentus ir rasti naujų nišų. Bendrų veiklų, pavyzdžiui, tyrimų ir bandomosios gamybos plėtros, koordinavimas vyksta klasterio viduje, tai daro klasterio „administratorius“ – Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“.

Anot A. Galdiko, fotoelektros technologijų pramonė yra viena sparčiausiai pasaulyje besivystančių aukštųjų technologijų sričių, o fotoelektros produktų ir komponentų rinka yra didžiulė, tad norint būti konkurencingais pasaulyje, būtina kurti tokią pramonę, kuri apimtų kuo platesnę produktų ir technologijų pridedamosios vertės grandinę. „Todėl konstruojame tokius saulės elementus, kurių technologinės savybės pasaulinėje rinkoje pasens tik po kelerių metų. Maža to, technologinio proceso tobulėjimas turi būti nuolatinis. Todėl baigiame kurti klasteriui bendrą ir visiems jo nariams reikalingą laboratoriją, atliekančią importuojamų žaliavų testus ir kuriančią rytdienos technologijas“, − sakė A. Galdikas.

Vienas svarbiausių šiuo metu įgyvendinamų klasterio projektų yra taikomosios infrastruktūros fotoelektros technologijų pramonei sukūrimas. „Išties tai yra bent trys projektai, kurių metu europinėmis ir privačiomis investicijomis perkama įranga, leidžianti jau gamybos linijoje tobulinti saulės elementus ir modulius. Ta įranga panaši į gamybinę, bet kartu užtikrina ir eksperimentinę, ir taikomąją veiklą. Tokiu būdu mes galėsime ne žengti koja kojon su pasaulinėmis technologijos, bet ir jas aplenkti mažiausiai dešimčia metu. Taikomojoje laboratorijoje gautais vaisiais galės naudotis visos klasterio narės, taip pat mūsų partneriai užsienyje, įrangos gamintojai“, − teigė pašnekovas.

Naujasis Fotoelektros technologijų klasterio tyrimų centras Vilniuje pradės veikti jau šių metų rugpjūtį.

Prisidės prie proveržio

Ne mažiau ambicingas projektas, kuriame dalyvauja klasterio įmonės, yra išmanaus daugiafunkcinio fotoelektrinio pastato fasado elemento kūrimas, kuris, kaip sako Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto ekspertas Andrius Stonkus, sprendžia globalaus masto problemą – kaip sukurti saulės modulius, kurie automatiškai tiktų visiems pastatų tipams. „Tai – iki 2016 metų truksiantis beveik 5 milijonų eurų vertės projektas, kuriame dalyvauja stambūs Ispanijos, Vokietijos ir Šveicarijos gamintojai bei trys mūsų klasterio įmonės: „Glassbel“, „Viasolis“ ir mūsų institutas“, − sakė A. Stonkus.

„Iki šiol gaminami saulės moduliai yra standartinio dydžio, todėl juos gana sudėtinga integruoti į įmantresnės architektūros pastatų tinklus. Atitinkamai pakeitus ir patobulinus gamybos linijas, programinę įrangą, bus galima gaminti modulius jau konkretiems architektūriniams ir inžineriniams sprendimams. Tai bus tam tikras proveržis fotoelektros technologijose, kuris kurs pridėtinę vertę ir Lietuvai“, − tvirtino pašnekovas.

 

Naujasis Fotoelektros technologijų klasterio tyrimų centras Vilniuje pradės veikti jau šių metų rugpjūtį.

Demonstravimo ir testavimo vieta


Kitos naujienos

29 lapkričio d., 2022

InoLink: projektas baigiasi, pagalba tęsiasi

Klasteriams skirtas projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ skaičiuoja paskutines savo dienas. Inovacijų agentūros koordinuojamas projektas veikė net šešerius…

24 lapkričio d., 2022

Klasterių bendruomenė Lietuvoje: sutaupykite 5 darbo metus

Artėjant metų pabaigai Lietuvos klasterių bendruomenė jau šeštąjį kartą susibūrė į tradicinį Baltijos klasterių forumą. Jo metu užduotas dalyvio klausimas…

10 lapkričio d., 2022

Svarbiausias metų renginys – jau greitai

Klasterių narius ir besidominčius klasterių veikla lapkričio 22 d. kviečiame į 6-ąją kasmetinę konferenciją ir partnerių paieškos renginį  Cluster Forum…

13 spalio d., 2022

Geriausia šių metų Europos klasterio koordinatorė: klasteriai yra ekonomikos variklis

Prestižiškiausią Europoje klasterių vadovams suteikiamą įvertinimą savo svarba galima prilyginti Oskarams kino indutrijoje.  Praėjusią savaitę vykusios Europos klasterių konferencijos metu…