Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete spalio 27 dieną vyko informacinis seminaras-diskusija „Kūrybinių industrijų klasterizacija Lietuvoje – iššūkiai ir galimybės“. Seminare buvo kalbama apie klasterizacijos naudą bei finansavimo galimybes. Renginį organizavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir „Versli Lietuva“.

Kūrybinių industrijų klasterizacija yra vienas iš svarbių veiksnių šio sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai. Klasteriai labiausiai reikalingi vidutinėms ir smulkioms verslo įmonėms, kad jos turėtų lygiateises sąlygas ir vienodai palankią aplinką konkuruoti rinkoje su savo teikiamomis paslaugomis ar kuriamais produktais.

Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ per paskutinius metus moderavo ir padėjo įsisteigti ne vienam klasteriui bei inicijavo Tarpklasterinį forumą. Šiuo metu Lietuvoje yra identifikuojama daugiau nei 50 klasterių. Daugiausia klasterių yra ICT, turizmo ir medicinos sektoriuose. Pasak „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatoriaus Dariaus Lasionio, didžiausia klasterizacijos nauda yra nukreipiant finansinius ir žmogiškuosius resursus į bendrą rinkodarą, naujų rinkų paiešką, naujų produktų kūrimą, inovacijų diegimą.

Kūrybinių industrijų sektoriuje Lietuvoje veikia keturi klasteriai. Vilniaus kino klasteris, kuris šiandien jungia dvidešimt du narius, siūlo kokybiškas kino ir TV gamybos, įrangos nuomos, dekoracijų, post-produkcijos ir kitas audiovizualinio sektoriaus paslaugas. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama Vilniuje įrengta itin moderni filmavimo laboratorija su produktinio filmavimo įranga, klasteris aktyviai mezga ryšius užsienyje, remia jaunuosius kūrėjus, rengia kino specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius, meistriškumo kursus. Pasak Vilniaus kino klasterio iniciatoriaus ir koordinatoriaus, kino prodiuserio Kęstučio Drazdausko, jų kelias link klasterio buvo ilgas, viskas prasidėjo nuo bendrų iniciatyvų ir sektoriui aktualių problemų sprendimo. Šiandien kino klasteris sėkmingai dirba, o plėtros planai kuriami ne tik tarptautiniam bendradarbiavimui, bet ir kino sklaidai Lietuvos regionuose.

Ne vieną klasterį įkūręs Užupio kūrybinio klasterio prezidentas Marius Pareščius pastebi, kad finansavimas neturi būti klasterio tikslas, aiški veiklos vizija yra svarbiausia varomoji jėga. Iššūkių kyla nemažai, todėl finansavimas yra tik priemonė, o sėkmės faktoriai yra motyvacija dirbti kartu, gera strategija, stiprūs lyderiai ir veiklos koordinatoriai.

Pagal klasterių išsivystymo būklę Lietuva atsilieka ir nėra tarp lyderiaujančių šalių, veikiantys klasteriai koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl svarbu viešinti informaciją apie klasterizaciją, apie klasterių teikiamą naudą, privalumus, pristatyti daugiau sėkmės istorijų ir ypač lietuviškų sėkmės istorijų.

2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programoje numatytos paramos priemonės besiformuojantiems, besivystantiems ir brandiems klasteriams, siekiant paskatinti nutarusių veikti kartu įmonių grupes įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas. Taip pat prioritetas yra inovatyvių įmonių jungimasis į klasterius, skatinant bendrus verslo ir mokslinių tyrimų įstaigų ar universitetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus.

 Apie Nacionalinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociaciją

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija bendrai veiklai jungia įvairių kūrybinių industrijų atstovus, tarp kurių – reklama, architektūra, dizainas, mada, kinas, fotografija, pramogų industrijos, muzika, leidyba, kompiuterių žaidimai, vaizduojamasis menas ir kt. 2008 metais įkurta asociacija vienija daugiau nei pusšimtį narių. Asociacijai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ES institucijomis siekiama skatinti kūrybines veiklas Lietuvoje, kad šios ir toliau sudarytų ženklią nacionalinės ekonomikos dalį.