Rugpjūčio 09 d., 2017

Klasteriai ir 4-oji pramonės revoliucija: kas išliks?

Skaičiuojama, kad Europoje veikia apie 3000 stiprių klasterių, o juose dirba 54 mln specialistų. Daugiau nei pusėje Europos šalių į klasterius susiburia 30-60% įmonių. „Europos klasterių panoramos 2016” ataskaitoje taip pat teigiama, kad ekonominės krizės laikotarpiu stipriausi klasteriai sugebėjo kurti naujas darbo vietas ir nors nežymiai, tačiau kelti atlyginimus. Šiuo metu klasteriams priklausančių įmonių darbuotojai gauna vidutiniškai didesnius atlyginimus, t.y. 3% daugiau palyginus su rinkos vidurkiu.

Šie skaičiai parodo klasterių svarbą regionų ekonomikos konkurencingumo kūrimui, o klasterizacija ir jos skatinimas yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų. Klasteriai yra jautrūs rinkos sąlygoms, pokyčiams, naujų technologijų atsiradimui: skaičiuojama, kad net penktadalis jų patyrė stiprius rinkos pozicijos pokyčius per 2008-2014 m. laikotarpį.

Taisyklės keičiasi

Nemažesni pokyčiai laukia ir dabar. Naujos technologijos, automatizacija, robotika ir industrijos skaitmeninimas kuria didžiulius pokyčius, iššūkius ir galimybes. Vadinamoji 4-oji pramonės revoliucija grasina esminėmis ekonomikos pertvarkomis, kurias tokios milžinišku greičiu besivystančios technologijos kaip robotika ir dirbtinis intelektas, 3D spauda, „blockchain“ tehcnologijos, dalijimosi ekonomikos plėtra ir kt. Produktai vis dažniau virsta itin individualizuotomis paslaugomis, prognozuojamas perėjimas nuo masinės prie individualizuotos ir decentralizuotos gamybos, vyksta disciplinų ir pramonės šakų integracija, vystosi iš esmės nauji mokėjimo ir atsiskaitymo būdai viešųjų transakcijų metodais, naujos piniginės sistemos, atsiranda naujų profesijų specialistų poreikis ir pan.

Ekspertai tvirtina, kad vis svarbesnį vaidmenį besikeičiančioje pramonėje, kur svarbiausia idėjos, o ne kapitalas, pradėjo vaidinti startuoliai, kurie pasižymi ypatingu lankstumu ir inovatyvumu. Kokia ateitis prognozuojama klasteriams? Kaip jai pasiruošti ir į kokias kompetencijas investuoti?

Klasteriai 4.0

M. Götz ir B. Jankowska 2017 m. publikavo savo atliktą tyrimą, kuriame teoriškai analizavo 4-osios pramonės revoliucijos ir klasterių sąsajas bei galimą klasterių įtaką. Autorės teigia, kad klasteriuose kaupiamos žinios, aglomeracijos ekonomija, sukurta pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsta aplinka gali prisidėti prie pramonės skaitmeninimo proceso. „Nors potencialas yra, tačiau reikia pabrėžti, kad ne visi klasteriai galės suvaidinti svarbų vaidmenį. Tik tie klasteriai, kurie turi atitinkamą žinių bagažą ir turi sąsajų su IT sprendimais, robotika, automatizavimu ir kitomis lemiamomis technologijomis 4-ojoje pramonės revoliucijoje galės prisidėti prie jos kūrimo“ – rašo autorės.

Klasteriai 4.0 buvo viena pagrindinių temų ir Europos klasterių konferencijoje 2016 m. Srities ekspertai akcentavo, kad klasteriai veikiai kaip integratoriai, turi teigiamos įtakos inovacijų kūrimui ir netgi startuolių išgyvenimui. Ruošiantis ateičiai kaip niekada svarbi klasterių orientacija į išmanios pramonės kūrimą, starptautinį klasterių bendradarbiavimą ir tarpsektorines partnerystes.

Išmanios pramonės vizija iki galo nėra aiški, tačiau kuriant klasterių strategiją naudinga išsianalizuoti Sumanios specializacijos prioritetines kryptis, kurios yra suformuotos atsižvelgiant į pagrindines tendencijas.

Klasteriams 4.0 – „Inolink“ projektas

„Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra“ (InoLink) – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamas ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kuris vykdomas kartu su Lietuvos inovacijų centru ir yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto jo tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto rėmuose brandinami 15 Lietuvos klasterių: vyksta darbinės sesijos dėl veiklos orientavimo į Sumanios specializacijos prioritetines kryptis, analizuojamos bendrų projektų klasterio viduje galimybės, sprendžiami įvairūs klasterių iššūkiai, ieškoma tarptautinių partnerių ir finansavimo šaltinių inovatyviems projektams, vystomos naujos kompetencijos ir kt.

Norinčius nemokamai pasikonsultuoti kviečiame kreiptis į „InoLink“ klasterių plėtros koordinatorius.


Lapkričio 20 d., 2017

Kvietimas: verslo misija į Turkiją

Verslo atstovams atsiveria galimybės glaudžiau bendradarbiauti su Turkija mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų…

Skaityti daugiau

Lapkričio 15 d., 2017

Klasteriai Lietuvoje: 5 tendencijos

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai. Prieš keliolika metų klasterių kūrimas…

Skaityti daugiau

Lapkričio 06 d., 2017

„Inovacijų ekspresui“ paraiškas pateikė 5 klasteriai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) informacija, paskutiniu 2017 m rudens kvietimu teikti paraiškas pagal „BSR Stars“ programos finansavimo priemonę…

Skaityti daugiau

Lapkričio 05 d., 2017

Renginyje – apie klasterius, jų kūrimą ir pridėtinę vertę

Klasteriai – išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių valstybių požymis. Jie turi potencialo keisti regiono ekonominę struktūrą ir didinti jo galią. Bendradarbiavimas…

Skaityti daugiau