Nacionalinio maisto ūkio darbo vaisiai – skanūs ir maistingi

Išskirtinių ir inovatyvių aukštesnės pridėtinės vertės produktų iš lietuviškų žaliavų (vaisių bei daržovių) kūrimas – svarbiausias Nacionalinio maisto ūkio klasterio uždavinys. Čia sukurta produkcija pasižymi didele paklausa ne tik mūsų šalyje, bet užtikrintai užkariauja ir užsienio rinką.

Lietuvos gamintojų asociacija – Nacionalinis maisto ūkio klasteris – įkurta 2006 m. ir vienija 22 narius. Klasteriui priklausančios įmonės, bendradarbiaudamos su mokslininkais, pritaiko naujausias maisto gamybos technologijas, kurios leidžia užtikrinti aukščiausios kokybės sveikų ir ekologiškų produktų gamybą.

„Maisto ir gėrimų pramonė Lietuvoje užima stiprias rinkos pozicijas, tačiau norint sėkmingai konkuruoti ateityje ir tarptautiniu mastu, inovacijos turi būti neatsiejama tradicinės pramonės dalis. Nacionalinis maisto ūkio klasteris yra puikus pavyzdys, kaip mokslas bendradarbiaudamas su verslu kuria pridėtinę naudą ir inovatyvius sprendimus, kad maisto produktai būtų kokybiški ir sveiki“, –  sako Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius apie vieną iš 10 Lietuvos klasterių, kuris gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

Sukūrė sąlygas bendradarbiauti

Anot Česlovo Bobino, klasterio direktoriaus, iki įsikuriant klasteriui Lietuvos maisto gamybos sektoriuje vyravo menkos pridėtinės vertės produktai, itin trūko sąlygų ir technologijų inovatyviems produktams kurti. Klasteris įkurtas įvertinus tai, kad mokslas ir maisto gamintojai retai dirbo išvien – dabar tai realizuota. Taip skatinama mūsų šalies maisto pramonės technologijų plėtra bei kuriamas didesnis jos konkurencingumas.

Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centru įrengta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija – moderni mokslinė bazė, skirta kurti inovacijomis grįstus maisto produktus bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas.

„Verslininkai gali tobulinti senus ar kurti naujus produktus nuomodamiesi įrangą, dalyvaudami moksliniame procese kartu su ekspertais, – sako Č. Bobinas. – Mokslo ir verslo partnerystė vyksta dviem kryptimis: mokslas kuria ir siūlo naujas idėjas, o verslas jomis pasinaudoja arba verslininkai kreipiasi į mokslininkus, prašydami sukurti konkrečių problemų sprendimo būdus bei naujus produktus“.

Saldumynų alternatyva

Vienas sėkmingiausių klasterio projektų – „Greenz“ gaminiai, kurie sukurti UAB „Rūta“ bendradarbiaujant su mokslininkais iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Babtuose bei UAB „Mėlynė“. Projekto metu iš augalinių žaliavų ir jų ingredientų, bioaktyvių frakcijų sukurta inovatyvi, patogios vartoti formos užkandžių linija, praturtinta probiotinėmis kultūromis, vitaminais bei mikroelementais.

„Siekiant plėsti funkcionaliojo maisto gaminių asortimentą ir vartotojams pasiūlyti konditerinių gaminių liniją iš aukštos biologinės vertės augalinių žaliavų, projekto metu kuriami produktai pritaikyti skirtingų tikslinių grupių žmonėms. Atliekant MTEP veiklas atrenkamos žaliavos, jų apdirbimo būdai, kuriamos receptūros ir prototipai. Didelis dėmesys skiriamas vietinėms žaliavoms, jose esančių biologiškai aktyvių medžiagų išsaugojimui“, – pasakoja Rolandas Pridotkas, „Rūtos“ direktorius.

2017 m. spalį renginyje „Innovation Drift“ pristatyti „Greenz“ produktai jau pelnė ne vieną apdovanojimą įvairiose Lietuvos bei tarptautinėse parodose.

Kiti rinkai pasiūlyti sėkmingi produktai yra LAMMC SDI mokslininkų ir „Mėlynės“ sukurti funkcionalieji baltyminiai gėrimai be sintetinių priedų, GMO, dirbtinių saldiklių ir skonio stipriklių, gliuteno ar sojos produktų. Baltyminį kokteilį sudaro aukštos kokybės tik augaliniai baltymai ir pažangiausiu metodu džiovintų vaisių bei uogų frakcijos. Tai specialia šalčio technologija (liofilizacija) išdžiovinti vaisiai.

Taip pat sukurti ir jau rinkoje siūlomi liofilizuotų vaisių, uogų ir daržovių skanėstai. Tai irgi „Mėlynės“ bei LAMMC SDI bendro darbo rezultatas.

Kiti klasteryje sukurti gaminiai taip pat pelnė ne vieną apdovanojimą. Vieni jų – Kėdainių konservų fabriko majonezas „Lietuviškas Originalus“, aviečių uogienė, kietojo sūrio užtepėlė su česnakais ir kt.

Nacionalinis maisto ūkio klasteris dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.


„Nebula“ subūrė audiovizualinės industrijos kūrėjus

Klasteris „Nebula“ apima platų spektrą veiklų ir tradiciniame filmų sektoriuje, ir imersyvių vaizdo, garso technologijų, žaidimų bei kitose audiovizualinės industrijos…

Skaityti daugiau

Dr. Juras Ulbikas, asm. archyvo nuotr.

Fotoelektros technologijų klasterio sėkmės receptas – MTEP veikla

Klasterio veiklos sėkmei įtakos turi daug įvairių faktorių, tačiau motyvacija bendradarbiauti, talentinga ir iniciatyvi komanda, orientacija į tyrimus – užtikrina rezultatą. Tai, kad klasteris yra puiki terpė inovacijų kūrimui gali paliudyti ir praktiškai pademonstruoti 2008 m. įkurto Fotoelektros technologijų klasterio nariai.

Skaityti daugiau

Sėkmės istorija: eksperimentinis ITK projektas atvėrė duris į naujas rinkas ir klientus

Prieš šešerius metus įsikūręs Išmaniųjų technologijų klasteris (ITK) – vienas iš pavyzdžių, įrodančių, kad jungimasis į klasterius neša apčiuopiamą pridėtinę vertę. Apie tai, kaip bendras klasterio narių įgyvendinamas projektas ne tik sutaupė lėšų ligoninei, bet ir įkvėpė naujų pelningų verslo idėjų – papasakojo Evaldas Paliliūnas, klasteriui priklausančios įmonės „Aedilis“ pardavimų vadovas.

Skaityti daugiau